Medinė statyba Lietuvoje, nors ir populiari, apipinta įvairiausiais apribojimais ir saugumo reglamentais, dėl kurių didesni nei vienbučių namų projektai retai išvysta dienos šviesą. Nepaisant to, ES Žaliasis kursas įpareigoja projektuotojus pasiraitoti rankoves ir kibti į tvarių medžiagų paieškas, nes jau nuo kitų metų medis ar kitos organinės medžiagos turėtų sudaryti ne mažiau nei 50 proc. visų visuomeninių pastatų statybos medžiagų, o iki 2050-ųjų Europa planuoja tapti klimatui neutrali. Sąlygos priverčia ne tik ieškoti tvarių medžiagų alternatyvų, bet ir susimąstyti apie pačias statybas ir jų būdą.
Dar sudėtingesnis projektavimas – renovacija – dažnai atbaido architektus dėl kūrybinės išraiškos stokos. Visgi panašu, kad renovacijos projektų augimas ateityje taps neišvengiamas, todėl architektai skatinami atsižvelgti į šį tvarumo judėjimą įnešant daugiau išradingumo ir estetikos. Šis konkursas skirtas skatinti tvariai, kokybiškai Lietuvos vietovių urbanistinei plėtrai, paremtai ES Žaliojo kurso įpareigojimais, taip pat glaudžiau supažindinti su medinės statybos ir renovacijos sritimis, kurios gali tapti raktu į tvaresnę rytojaus architektūrą.
Pagrindiniai konkurso „Žalioji banga“ aspektai:
- Mažų miestelių urbanistinė plėtra
- Medinė statyba
- Renovacija
- Kokybiška ir estetiška architektūra
- Surenkamųjų elementų statybose įtraukimas
1–3 vietų pasiūlymai
1 vieta. „Archas“ pasiūlymas „Verde“
Patyrę specialistai netruko pastebėti Semeliškių miestelio architektūrinę kalbą, padrikai vystytą urbanizaciją ir pasiūlyti būdus, kaip spręsti esamas problemas. Elektrėnų savivaldybės pasiūlytuose dviejuose sklypuose yra suformuotas tipinis 2 aukštų daugiabučių užstatymas, chaotiški ūkiniai pastatai, tipinis vaikų darželis, yra daug neįveiklintos teritorijos, nėra urbanistinio tinklo.
Atsižvelgdama į susiklosčiusius bendruomenės įpročius, architektų komanda siūlo ūkinių pastatų plėtros koncepciją, kur atsirastų bendrojo naudojimo vietų ir individualius poreikius atitinkančių statinių. Planavimo priemonėmis siekiama privatumo ir bendruomeniškumo, formuojamos privačios poilsio erdvės prie gyvenamųjų namų, o kvartalo teritorijoje atsirastų vaikų žaidimo aikštelės, senjorų susibūrimo ir poilsio zonos, būtų išlaikomas vizualinis ryšys su visu kvartalu. Architektai taip pat siūlo pertvarkyti vaikų darželio teritoriją siekiant integralaus ryšio su įvairiais bendruomenės sluoksniais, įterpiant papildomų funkcijų į teritoriją, sukuriant vietinį bendruomenės centrą.
„Archas“ pastebėjo, kad Semeliškių miestelio architektūros identitetas yra formuojamas išskirtinės istorinės medinės architektūros, todėl siūloma išraiška pagrįsta medžio konstrukcijų tektonikos estetika. Dažnai naudojamas pergolės-stoginės elementas, kuriantis kvartaluose jaukias, visuomeniškas erdves. Fasadų apdailai naudojamos medinės dailylentės. Pastatų tūrių siluetai išlaikomi juos minimaliai koreguojant medinių balkonų, stogelių, terasų ar pergolių skirtingo konstrukcinio dizaino elementais.
„Kvartalinės renovacijos tikslas – pagal šių dienų reikalavimus pakelti gyvenimo kokybę atsižvelgiant į aktualias urbanistines ir architektūros tendencijas. Tik fasadų šiltinimas ir radiatorių keitimas yra neaktualus siekiant kokybiškos gyvenimo aplinkos. Būtina gilesnė diskusija su savivalda ir bendruomene, įsiklausant į įvairių grupių poreikius, kad būtų galima juos atliepti ir prisiderinti“, – sako „Archas“ architektai.
Medinė statyba ir renovacija laimėtojų akimis
Architektūros studija „Archas“ sukaupusi daug patirties projektuojant medinę architektūrą. Jie nuolat ieško galimybių savo darbuose panaudoti medžio konstrukcijas, tačiau yra įsitikinę, kad Lietuvos investicinė aplinka dar nėra iki galo tam pasiruošusi. „Lietuvoje vyrauja mitas, kad iš medžio konstrukcijų galima suprojektuoti tik gyvenamuosius namus, bet mūsų patirtis rodo, kad ne tik. Teisės aktai leidžia projektuoti medžio konstrukcijų pastatus su tam tikrais apribojimais“, – pažymi studijos architektas Mantas Navalinskas.
Architektų požiūriu, mažų miestelių urbanizacijos atgaivinimas yra perspektyvi architektūros ir urbanistikos veiklos lauko tema, tačiau tai nėra tik architektų klausimas. „Gyvybingumui tiesiog kvartalinės renovacijos nepakaks, tai kompleksinis uždavinys, kuriam įvertinti reikia spręsti darbo vietų klausimą, užtikrinti kokybišką švietimą ir kitas socialines paslaugas. Pasauliniu mastu migracija vyksta į miestus, bet tuo pat metu yra ir žmonių, kurie nori iš jų ištrūkti. Kokybiškos gyvenimo erdvės kūrimas, socialinių, visuomeninių paslaugų prieinamumas miesteliuose yra labai aktuali tema“, – sako architektas.
Architektams trūksta motyvacijos, o užsakovams – polėkio ir noro
Renovacija tarp architektų vis dar nepatraukli, o tą nulemia nusistovėjęs požiūris, kad tai tik energinių išteklių taupymo programa. Dažnai pamirštama apie gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimą. „Laikui bėgant keitėsi ne tik energijos išteklių kaina, bet ir daugeliu atvejų gyvenamoji aplinka, kuri, nekalbant apie perspektyvą, neatitinka šių dienų poreikių. Architektai siekia kurti estetišką ir kokybišką aplinką, bet jeigu užsakymo apimtis yra tik tinkuojami fasadai, tai motyvacijos tokiems projektams rasti sunku“, – teigia M. Navalinskas.
Dalyvauti konkurse „Archas“ komandą paskatino tikėjimas renovacijos keliu, kvartalinė renovacija suteikia galimybę architektams veikti plačiau – įtraukti aplinką, taip gerinant gyvenamosios aplinkos kokybę. Komanda neslepia apmaudo dėl menko kolegų susidomėjimo šia tema, tačiau supranta, kad medinių konstrukcijų elementų taikymas renovacijoje nėra paprastas uždavinys.
2 vieta. Architektės Gabrielės Mikalauskaitės vizija
Architektė Gabrielė Mikalauskaitė savo pasiūlymu siekia efektyviai pritaikyti medinių modulių renovacijos principus bei reurbanizuoti ir pagyvinti neveiksnias sklypų teritorijas. Architektė pastebi vertingą Semeliškių miestelio urbanistinį ir architektūrinį kontekstą ir pažymi, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai bei vaikų darželis savo masteliu, medžiagiškumu ir forma iš to konteksto smarkiai iškrinta. „Kartotinis jų konstrukcijos principas rodo potencialą atnaujinimui mediniais moduliniais elementais. Renovacija bus siekiama sutankinti sąlyginai retą užstatymą, vizualiai sudalinti daugiabučius į smulkesnes formas, kurti jaukią, bendruomenišką kaimynystę taikant tvaraus teritorijų planavimo principus“, – sako G. Mikalauskaitė.
„Vievio gatvėje esančių renovuojamų kvartalų pastatai orientuojami pagal gatvę, tačiau dėl didelių gabaritų kuria daug sunkesnį ir griežtesnį urbanistinį raštą. Renovacijos projekte šį užstatymą siekiama suskaidyti naujos statybos pastatais, o esamus daugiabučius sudalinti pasikartojančiais šlaitiniais stogais. Taip į projektą įvedamas dar vienas kontekste pasikartojantis elementas ir sudaroma galimybė įvesti saulės energijos kolektorius“, – pasakoja architektė. Pasiūlymuose numatyti trijų kategorijų pastatai: renovuoti daugiabučiai, smulkesni naujos statybos gyvenamieji pastatai ir naujos statybos gyventojų poreikius atitinkantys sandėliukai. Prie kiekvieno daugiabučio pietinėje ir vakarinėje pusėse formuojama uždara gyventojų poilsio zona, kurioje numatomi balkonai, privatūs sodeliai, terasos su išėjimu į lauką.
Energiškai efektyvūs ir taupūs sprendimai
Fasadų renovacijai pasirinkti mediniai surenkamieji moduliai, jų konstrukcija – medinis rėmas, užpildytas natūralaus termoizoliacinio pluošto. Elementai įrengiami ant atskiro pamato priešais fasadą ir tvirtinami išilgai pastato perdangų konstrukcijų metaliniais varžtais. Esami prastos būklės balkonai naikinami, vietoj jų projektuojami nauji, turintys atskirą metalinių profilių konstrukciją. Ant esamų išorinių sienų planuojamos naujos neapšiltinto šlaitinio stogo konstrukcijos su saulės energijos kolektoriais. Geoterminio šildymo, jei bus galimybė įrengti, agregatai gali būti pastatų rūsiuose.
Naujiems pastatams taikoma mišri surenkamoji konstrukcija. Šiaurinė dalis konstruojama iš laikančiųjų CLT sienų – tai laiptinė, turinti nedegią dangą dėl gaisrinės saugos, ir surenkamieji virtuvės arba vonios elementai. Pietinėje pusėje įrengiamos dvigubintos kolonos, ant kurių tvirtinami moduliniai fasado elementai. Vaikų darželio teritorijoje numatomi du vienaukščiai pastatai, kurių konstrukcijos principas analogiškas naujos statybos daugiabučiams.
3 vieta. „ART 3D Studio“ konkursinis darbas
Architektūrinių vizualizacijų studija „ART 3D Studio“ savo renovacijos vizijoje siūlo atkreipti dėmesį į architektūrinę pastatų estetiką ir sukurti jų išliekamąją vertę. Projekto ašis – užstatymo intensyvumo didinimas išlaikant tą patį užstatymo tankį, kuriant kokybišką ir šiuolaikišką medinę architektūrą.
Projekte siūloma atsisakyti naujų plotų užstatymo ir renkamasi padidinti naudingąjį esamų daugiabučių plotą iškeliant papildomus 1–2 aukštus, kurie sudarytų papildomus ~2000 m2 naudingojo ploto. Naujos pastato dalies statybai ir senos dalies rekonstrukcijai projekte naudojamos inžinerinės medienos konstrukcijos. Renovacijos projekte numatyta senus balkonus pakeisti naujomis metalo, medienos ir stiklo konstrukcijomis. Taip pat keičiamas kai kurių langų plotas, padidinant ir įrengiant vadinamuosius prancūziškus balkonus. Tai suteiktų esamiems pastatams šiuolaikišką išvaizdą.
Nors kūrėjai siūlo atsisakyti naujų pastatų statybos, visgi atkreipiamas dėmesys į itin prastos kokybės esamus ūkinius pastatus, vietoj jų siūlomas naujų stoginių su parkavimo vietomis ir sandėliukais gyventojams užstatymas. Taip pat siūloma pagyvinti esamus žaliuosius teritorijos plotus, įrengiant juose vaikų žaidimų aikšteles ir poilsio zonas kvartalo bendruomenei. Tokios teritorijos galėtų atsirasti už Vievio g. 20 ir 22 esamų pastatų ir tarp Vievio g. 24 ir 26 esamų pastatų.
Rezultatai ir tolesnis vystymas
Komisijos narių ir dalyvių vertinimu, šio konkurso tema itin kompleksiška ir kartu opi šių dienų architektūros ir statybų industrijai. Derėtų atsižvelgti į visas turimas priemones, kuriomis galime įvykdyti Žaliojo kurso įsipareigojimus ir siekti visiškai tvarios architektūros projektavimo, darnios urbanizacijos ir aplinkai neutralių pastatų statybų.
Medis, kaip organiškas, atsinaujinantis šaltinis, turi didelį potencialą kalbant apie tvarų projektavimą, o renovacija atliepia darnios plėtros principus. „Medžio konstrukcijų skydai yra geras sprendimas standartinių daugiabučių namų renovacijai. Tokiu būdu gan didelę darbų dalį galima itin našiai atlikti gamykloje ir per santykinai trumpą laiką sumontuoti objekte, taip mažiau trikdant gyventojus. Tokie renovacijos metodai yra išbandyti kitose šalyse, galimi taikyti ir Lietuvoje“, – sako „AZCM Lietuva“ projektavimo grupės vadovas, vienas iš komisijos narių Darius Spranaitis.
Vienas iš konkurso dalyvių akcentuoja, kad tokiam renovacijos formatui įgyvendinti reikia skirti nemažai laiko, o tai, natūralu, atsiliepia architektų biurų sąnaudoms. Todėl iniciatyva turėtų kilti iš savivaldos pusės, tačiau architektų lyderystė taip pat būtina siekiant formuoti lūkesčius atitinkančias ir į ateitį žvelgiančias vizijas. Siekiant paskatinti renovacijos judėjimą Lietuvoje ir pritraukti šios srities specialistų, reikėtų sukurti tam tinkamą ir realizacijoms patogią terpę. „Straipsniai apie gerus tvarios architektūros pavyzdžius, šioje srityje dirbančių specialistų paskaitos, pavyzdžiui, „Wood Forum“, galėtų paskatinti architektų susidomėjimą, o svarbiausia – reikėtų pagaliau tinkamai sureguliuoti gaisro saugos reikalavimus, kurie stipriai apriboja medinių pastatų projektavimą“, – pabrėžia D. Spranaitis.
„PRPM architekten“ studijos Vokietijoje architektas Dominykas Marcinonis pažymėjo konteksto svarbą tokiuose projektuose. Šiuo atveju kontekstas svarbus tiek urbanistinės aplinkos mastu, kreipiant dėmesį į istorinį vystymąsi, esamo užstatymo formavimą, tiek ir vietinės architektūros požiūriu. Kartu su viena iš žalumo indekso kūrėjų Gintare Kapočiūte, komisijos nariai išskyrė, kad kai kuriuose darbuose trūko inžinerinių-konstrukcinių sprendinių detalizavimo. Renovacijos ir medinės statybos srityje būtina atkreipti dėmesį į techninius aspektus, net jei tai tik pasiūlymų stadijos konkursas, tokie sprendiniai tiesiogiai daro įtaką technologijų kokybei ir pastatų tvarumui.
Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius medinės renovacijos ateitį mato tik mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur populiariau naudoti medžio apdailą, tačiau didmiesčiams didelių lūkesčių neturi. Nors, jo įsitikinimu, medinė renovacija estetiškai neprilygsta naujai statybai, tai vis tiek yra įdomi iniciatyva ir skatintina naujovė. Šiuo momentu vyksta realaus projekto (vaikų darželio) svarstymas. Daugiabučių renovacijos projektas taip pat aptariamas, tačiau šis sprendimas galutinai priklauso nuo pačių gyventojų iniciatyvos.