Nuo tų laikų smarkiai sumažėjus vandens lygiui Vilnios baseine, nebėra galimybės atkurti tikrą kanalą, vis dėlto jo atgarsį architektai ketina priminti mažosios architektūros detalėmis: stilizuotais lieptais, vandenį mėgstančiais augalais, viksvomis, kurioms maitinti bus sukurta ištisa ekosistema, renkamas ir naudojamas lietaus vanduo.
Bendradarbiauja su savivaldybe
Viešąsias erdves kvartalo plėtotojai – bendrovė „PST investicijos“ – įrengs kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Pernai rudenį, kai buvo patvirtintas detalusis teritorijos planas, pasirašyta ir viešosios bei privačios partnerystės sutartis su savivaldybe. Remiantis ja savivaldybė įsipareigojo nutiesti magistralinius tinklus, rekonstruoti Aukštaičių ir Paupio gatves, sutvarkyti Vilnios pakrantę, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, Aukštaičių ir Paupio gatvių sankryžoje pasirūpinti jungtimi tarp Aukštaičių ir Drujos gatvių. O privatūs investuotojai suteiks daugiau kaip 350 mln. litų kvartalo užstatymui ir kraštovaizdžiui atnaujinti pagal kartu su savivaldybe parengtą teritorijos užstatymo koncepciją. Šiuo metu jau parengti projektiniai viešųjų erdvių siūlymai, kartu su savivaldybe bus rengiamas jų techninis projektas, viešosios kvartalo erdvės integruojamos į bendrą miesto viešųjų erdvių struktūrą.
„Paprastai tokie dideli projektai finansuojami biudžeto lėšomis. Šiuo atveju tai – geras viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdys. Jį įgyvendinus miesto ir privataus investuotojo lėšomis Vilniui bus grąžinta apmirusi buvusi gamybos teritorija, esanti senamiesčio pakraštyje. Mūsų tikslas – šią miesto dalį paversti darniu gyvenamuoju rajonu, turinčiu darbo vietų, kultūrinį gyvenimą, socialinę infrastruktūrą, aktyvią daugiasluoksnę bendruomenę“, – sakė vyriausiasis Vilniaus architektas, Miesto plėtros departamento vadovas Artūras Blotnys. Būsimą viešųjų erdvių vaizdą architekto akys jau mato. „Parinkta danga, spalvos, faktūros, želdiniai ir jų vietos, kontūrai, augalai, mažosios architektūros detalės: gatvių žibintai, suoliukai, šiukšliadėžės ir aibė mažų detalių, kurių visuma kuria miesto jaukumą. Aš jau matau, kaip tai atrodys“, – sakė architektas M. Pakalnis.
Prioritetas – harmonija
Kurdami kvartalą architektai ir plėtotojai ne tik žiūri, kad jis derėtų prie senamiesčio, neužgožtų jo išskirtinės, UNESCO saugomos kultūros paveldo vertės, bet ir bando atspėti, kokie ten gyvens žmonės, jų gyvenimo būdą, ritmą, kasdienybę, savijautą.
„Šiam kvartalui norime suteikti vieną, mūsų supratimu, labai svarbų bruožą – harmoniją, kad kiekvienas jo gyventojas jaustų harmoniją su istorija, gamta, bendruomene, šeima ir darbu. Viskas turi būti harmoningai suderinta: tai, kas vertinga – bus išsaugota, tai, kas kuriama naujai – priderinta prie aplinkos ir šiuolaikinio žmogaus poreikių. Šiame miesto rajone galės įsikurti skirtingų socialinių sluoksnių gyventojai, nes bus išties skirtingų kategorijų būsto.
Tikimės, kad komercinėse erdvėse įsikurs kūrybingas verslas: meno galerijos, dirbtuvės, dizaino, architektūros studijos ir pan. Atsiras vietos kavinukėms, restoranams, planuojame nedidelį viešbutį. Funkciškai formuojame savarankišką miesto dalį, su visais jai būdingais ir normaliam žmogaus gyvenimui mieste reikalingais objektais: butais, biurais, amatų dirbtuvėmis, parduotuvėmis, aikštėmis, kavinėmis, vaikų darželiu. Sukurdami prielaidas visaverčiam gyvenimui kvartalo viduje tikimės ir nedidelių automobilių srautų“, – pasakojo bendrovės „PST investicijos“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Globys.
Kvies grįžti į miestą
Architektas M. Pakalnis viliasi, kad Paupys paskatins žmones grįžti į miestą, o ne kurtis priemiesčiuose. Plačiai išsibarsčiusios gyvenvietės yra ekonomiškai nenaudingos nei miestui, nes didina infrastruktūros sąnaudas, nei patiems gyventojams, nes prie visų sąnaudų dar prisideda nemaža dalis transporto išlaidų.
„Paupyje žmonės ras tai, ko ieško užmiestyje: gamtos artumą, ramybę, jaukumą, draugišką aplinką ir kaimynus. Bet, kitaip nei užmiesčio naujakuriai, jie turės nepalyginamą pranašumą – gyvenimą miesto centre, kai bet kuris objektas yra pasiekiamas pėstute, kai čia pat už kampo kvepia vietos kepyklėlė, kai nereikia vežioti vaikų į mokyklą ir būrelius, rytą vakarą stovėti gatvių kamščiuose. Ir, kitaip nei kiti senamiesčio naujakuriai, šalia visų gyvenimo senamiestyje patogumų, paupiečiai turės modernius, ekonomiškus naujus namus. Trumpai tariant – iš tiesų jie turės išskirtinę gyvenimo kokybę. Toks projektas Vilniuje – retas, po šitiek diskusijų, ginčų ir svarstymų – džiuginantis reiškinys“, – pasakojo M. Pakalnis.
UNESCO misija pritarė parengtam projektui
Pavasarį su patariamąja misija Vilniuje viešėjo Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos (ICOMOS), konsultuojančios UNESCO nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo klausimais, ekspertė iš Suomijos Margareta Ehrstrom. Neseniai Lietuvą pasiekusi jos išvada dar kartą nuramino keletą metų virusias aistras dėl šio kvartalo rekonstrukcijos.
