• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Vilnios pakrantė bunda naujam gyvenimui

2013 liepos 29 d.

Kitapus Užupio, už Vilnios, atgimsta istorinis miesto kvartalas – Paupys. Čia buvusios „Skaiteks“ gamyklos vietoje kuriamas naujas daugiafunkcis miesto rajonas.

Netrukus Vilniaus centras bus papildytas atgimusiu kvartalu, kurį gamta apdovanojo unikaliu kraštovaizdžiu, istorija – ranka pasiekiamais senamiesčio kultūros paminklais, o auganti sostinė – visais miestietiškais patogumais. Laikantis pagrindinių šiuolaikinės urbanistikos principų, kvartalas bus pradedamas tvarkyti nuo viešųjų erdvių, nes net ištisus dešimtmečius stovintis netvarkomas jis vis viena yra matomas ir iš dalies naudojamas.

Žvelgiant nuo Užupyje įkurtų senųjų Bernardinų kapinių šlaito, tolumoje, ant Išganytojo kalno, matyti Vilniaus misionierių Viešpaties Dangun Ėmimo bažnyčios bokštai. Ji laikoma vienu gražiausių baroko paminklų Europoje. Kiek kairiau kyšo Vilniaus vizitiečių vienuolyno stogas, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kupolas su bokšteliu. O dešinėje – Šv. Kazimiero bažnyčia. Retai kuris turistas ar vilnietis užsuka pasigrožėti Vilniaus panorama nuo šio šlaito. Ir gerai. Nes apačioje, Vilnios pakrantėje, vaiduokliškai stūkso po storu laiko sluoksniu palaidoti buvusių sovietmečio gamyklų griuvėsiai. Be langų, apžėlę krūmais, dilgėlėmis, apjuosti nutrupėjusiomis, apipaišytomis mūro tvoromis. UNESCO saugomo Vilniaus senamiesčio tokia kaimynystė toli gražu nepuošia. Pagaliau čia bus pradėtas valyti užterštas gruntas, imtasi nevertingų ir užterštų pastatų griovimo, išsaugomo užstatymo tvarkymo ir naujų statybų.

Pradės nuo Vilnios pakrančių

Teritorija bus pradedama tvarkyti pirmiausia nuo viešųjų erdvių. Nes ir šiandien Vilnia, kad ir apleista, vilioja šeimas su vaikais, dviratininkus ar upės slenksčius ir akmenis lenkiančius baidarininkus. Dabar palei upę pačiame miesto centre driekiasi kaimiškas vieškelis, iš vienos pusės tankiai apaugęs krūmokšniais, o iš kitos – įrėmintas buvusios gamyklos griuvėsių ir, ko gero, niekada nešienaujamų vešlių žolynų.

Jei ne tie mūrai, galėtum pamanyti esąs užmiestyje. Vietovės nepasiekia miesto triukšmas, girdėti tik vandens tėkmė. Pirmiausia bus tvarkoma pakrantė, ji miestiečiams atsivers daug anksčiau, negu bus baigtas tvarkyti ir statyti visas kvartalas. Čia bus įrengti su senamiesčiu jungiantys pėsčiųjų ir dviračių takai, sutvarkyti želdynai bei aplinkos elementai.

Kuria naują miesto kvartalą

Paupio architektas Mindaugas Pakalnis į būsimą gyvenvietę žiūri ne tik jos gyventojų, bet ir visų miestiečių akimis. Vieniems čia turi būti jauku ir miela gyventi, kitiems – malonu ateiti pasigrožėti, pabūti. „Miestui dažniausiai svarbu ne tiek konkretus pastatas, jo architektūra, kiek jo tūris, aplink formuojamos viešosios erdvės, įtaka miesto panoramoms. Miestas yra gyvas organizmas, žmonės gyvena ne tik savo namuose, bet ir gatvėse, aikštėse, skveruose, keliauja pėsčiųjų ir dviračių takais, susitinka, kalbasi, grožisi ar ilsisi. Vienas pagrindinių šiuolaikinės urbanistikos principų – pirmiausia suplanuoti viešąsias erdves. Jos turi tikti urbanistinei struktūrai, aplinkai, kaip drabužis žmogui būti nei per siauros, nei per plačios, nei per didelės, nei per mažos. Kadangi kvartale kuriame senamiesčiui būdingą užstatymą, čia nebus perdėm didelių aikščių ar alėjų. Viešųjų erdvių, aikščių, aklagatvių, pėsčiųjų takų struktūra siekiame sukurti jaukią, senamiesčiui būdingą aplinką, išlaikydami jam būdingus mastelius“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Brėžiant naujųjų viešųjų erdvių linijas, įvertintos gretimai jau esamos: Sereikiškių parkas, Užupis su angelo aikšte ir skveru toliau, Bernardinų kapinės, į kurias iš Paupio galima patekti beveik užmirštu pėsčiųjų tiltu kvartalo gale, kitoje pusėje – Misionierių sodai su prūdais, kuriuose kadaise vienuoliai veisė karpius. Ir pagrindinis akcentas – upės pakrantė, dviračių ir pėsčiųjų taku nuvingiuosianti iki Markučių, per Pavilnių regioninį parką. Vilnios pakrantę architektai žada išlaikyti tokią, kokią ją sukūrė gamta.

Turės savo simbolius

Viešosios erdvės numatomos atsižvelgiant į jau esamų ritmiką, kaip savotiškas maršrutas pėsčiomis. Pačiame kvartale numatytos trys nedidelės viešosios erdvės. Pirmoji – skveras kvartalo prieangyje, ateinant nuo dabartinio Tymo turgaus. Beje, šioje gatvėje irgi numatytos permainos – nebeliks turistinių autobusų stovėjimo aikštelės, kur karštomis vasaros dienomis jie stovi vėsindamiesi įjungtais varikliais ir teršia orą, bet atsiras daugiau vietos lengviesiems automobiliams.

Pagrindinė viešoji erdvė – aikštė, numatyta beveik pačiame kvartalo viduryje, Aukštaičių gatvėje. Čia atsiras ir Paupio kvartalo simbolis, vyks vietos ir miesto šventės. Trečia erdvė – kitame gale, ties pėsčiųjų tiltu per Vilnią. Planuose tai – aikštelė vaikams, su didele pieva, iš kurios versis vaizdai į Bernardinų kapinių šlaitą. Kiekviena viešoji erdvė turės savo išskirtinumą, simboliką.

Viešųjų erdvių stilistiką Paupyje, pasak M. Pakalnio, iš dalies sufleruoja kvartalo istorija. Kadaise Aukštaičių gatvės vietoje būta kanalo.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad