Šiaulių miškų urėdijos sodinukų kokybę įvertino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių miškininkai. 2013-aisiais ir ankstesniais metais paprastosios eglės sodmenis išsiveždavo Švedijos miškininkai, tačiau dėl jų pasiūlytų per mažų kainų šiuo metu miško sodmenys parduodami tik Latvijos miškininkams. Paklausiausi – ąžuolo, beržo, juodalksnio, liepos, eglės sodmenys.
Miško keliams – vis daugiau lėšų
Ypatingo urėdijos dėmesio sulaukia miško keliai, kuriais naudojasi ir privačių miškų savininkai bei kiti gyventojai. Naujiems miško keliams tiesti lėšų skiria Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pavyzdžiui, 2015 metais suplanuota baigti tiesti miško kelią Meškuičių girininkijos Draskų miške. Bendras kelio ilgis – 2,8 kilometro.
Šiais metais bus baigtas tiesti ir naujas kelias Gruzdžių girininkijos Varčiulių miške. 60 proc. darbams reikalingų lėšų skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto. Kelio ilgis – 1,9 kilometro. Kasmet urėdijos lėšomis prižiūrima ir remontuojama daugiau kaip 300 kilometrų miško kelių. Šiems darbams 2013-aisiais skirta 473,1 tūkst. litų, 2014-aisiais planuojama suteikti dukart daugiau – 902 tūkst. litų.
Nemažai dėmesio ir lėšų Šiaulių miškų urėdijoje skiriama įrengiant rekreacinius objektus: miško poilsiavietes, takus, pavėsines, apžvalgos vietas. Vien jų priežiūros darbams kasmet atseikėjama apie 60 tūkst. litų.
Rekreacinių objektų gausu visose girininkijose, tačiau daugiausia lankytojų sulaukia Vainagių ir Kurtuvėnų girininkijų miškai, kuriuose vyrauja pušynai. Didžioji dalis šių girininkijų miškų priskirta Kurtuvėnų regioniniam parkui. Urėdijoje yra Tyrulių ir Rėkyvos botaniniai bei zoologiniai draustiniai, Švendrės botaninis draustinis, Gubernijos miško biosferos poligonas, įkurtas mažųjų erelių rėksnių apsaugai. Saugomos teritorijos užima tris ketvirtadalius valstybei priklausančių miškų ploto.
Rūpinamasi gaisrų prevencija
Šiaulių miškų urėdijos miškininkų praktika parodė – daugiausia gaisrų kyla durpinguose, neprivažiuojamuose Rėkyvos ežero pakrantės miškuose. Tam, kad laiku būtų pastebėti ežero pakrantėje kūrenami laužai ir išvengta gaisrų, su Rėkyvos savanorių ugniagesių draugove sudaryta priešgaisrinio budėjimo ir miško gaisrų gesinimo Rėkyvos ežero pakrantėje sutartis. Draugovė įsigijo greitaeigį priešgaisrinį katerį, kuriuo gali operatyviai nuvykti į galimą gaisro kilimo vietą, tad dažniausiai didesnių gaisrų išvengti pavyksta.
2013-aisiais urėdijoje pradėta naudoti ir automatinė miško gaisrų stebėjimo įranga. Be to, kasmet miškuose atnaujinama 180 kilometrų mineralizuotų priešgaisrinių juostų.
