• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Urbanistinio forumo diskusijos: kodėl Vilniui svarbu pralenkti Rygą?

2015 spalio 16 d.

Nors Lietuvoje gyventojų skaičius vis mažėja, dera pasakyti, kad mūsų demografinė padėtis nėra išskirtinė: ji panaši į Skandinavijos valstybių ir geriausia tarp Baltijos šalių, todėl Vilnius turi galimybes praaugti Rygą. Ir tai nėra nesvarbu: šiandienė ekonomikos struktūra trina valstybių sienas, todėl miestų patrauklumas lems ir visos šalies ūkio augimą, IX-ajame Urbanistiniame forume kalbėjo ekonomistai ir miestų architektai.

Pasaulyje smarkiai kinta ekonomikos struktūra – gamyba tampa vis labiau personalizuota ir perkeliama arčiau vartotojo, todėl daugelis gamybos, paslaugų teikimo procesų grįžta į anksčiau brangia laikyta Europą. Todėl miestų patrauklumas, gebėjimas pritraukti investicijas ir darbuotojus lems ir gyvenimo kokybę.

„Valstybės sienų reikšmė tampa vis mažesnė. Greitis, kuriuo didėja miestai, tik auga, o ir  ekonomika koncentruojasi į miestus. Švedijoje pagrindiniai miestai –traukos centrai yra trys, Suomijoje – vienas, Danijoje – penki, tokiu pačiu keliu žengia ir Lietuva“,  – kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis.

„Nordea“ banko Lietuvoje analitikas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad teiginys, jog tik Lietuvoje tuštėja regionai tėra mitas. Su tais pačiais rūpesčiais susiduria ir Baltijos jūros regiono šalys.

„Mitas, kad jie nyksta tik Lietuvoje. Jie mažėja ir Skandinavijoje, kur socialinė lygybė labai aiški ir paskatų keltis į miestą nėra tiek daug. Kaimai ir maži miesteliai nyksta visur  (…) Demografinė padėtis taip pat nėra tokia išskirtinė.  Vaikų Lietuvoje yra 13 proc., kuomet ES vidurkis – 11 proc. Gimstamumas ES nuosekliai mažėjo nuo 1970 metų, kuomet pas mus dar kelis dešimtmečius augo“, – kalbėjo ekonomistas. Pasak jo, Vilnius yra sparčiausiai Baltijos šalyse augantis miestas, turintis daugiau nei ketvirtadalį jaunų, darbingų žmonių ir kasmet sulaukiantis maždaug 4 000 naujų gyventojų.

„Jeigu tokios tendencijos išliks, Vilnius aplenks Rygą. Demografinė Vilniaus situacija geriausia Baltijos regione. Vilnius jaunimu atsilieka tik nuo Kopenhagos, o kiek vyresne darbo jėga niekuo nesiskiria nuo Skandinavijos sostinių, nedaug atsilieka nuo Berlyno ir Briuselio, kurie yra ekonominiai centrai“, – kalbėjo  Ž. Mauricas. Anot jo, norint pritraukti dar daugiau žmonių į Lietuvos miestus būtina didinti darbo vietų skaičių ir sukurti sąlygas įpirkti būstą.

„Miestų planavimas labai pasikeitė, turime apsispręsti, ar plėtra bus intensyvi ar ekstensyvi“, – forume kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

forum2

Anot R. Dargio, nemaži iššūkiai laukia mažesnių miestelių, kurie, pirmiausia ES lėšomis, išplėtė savo infrastruktūrą, bet stokoja gyventojų ir verslų, iš kurių renkamos lėšomis galėtų ją išlaikyti.

„Kalbėdami apie mažų miestų ateitį turime sukurti ekonomines prielaidas. Būtina sukurti savivaldą, kuri būtų atsakinga už investicijų pritraukimą, žinotų savo miesto privalumus ir būtų tikru šeimininku. Miestų merų rolė čia milžiniška“, – kalbėjo R. Dargis.

Architekto, urbanisto Mindaugo Pakalnio įsitikinimu, privalu išlaikyti daugiacentrę Lietuvą, antraip Lietuvos laukia Latvijos situacija, kuomet visas šalies ekonominis gyvenimas koncentruojasi viename mieste.

Komentarai

Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
statyba ir architektura
archicad