Žemaitijos sostine tituluojami Telšiai ateities vizijoje save regi kaip šiuolaikinį Europos miestą, regiono administracinį, ekonominį, religinį ir švietimo centrą. Siekiamybė – klestintis kraštas, kurio pažangą lemia aktyvi bendruomenė, išsilavinę ir verslūs žmonės.
Vis dėlto Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva pripažįsta, kad jaučia regione esančių kitų miestų konkurenciją, todėl reikia labai stengtis norint sukurti kuo palankesnę investicinę aplinką. „Viena vertus, nėra taip paprasta pritraukti investicijų, net tarp didmiesčių yra didžiulė konkurencija. Kita vertus, pasidžiaukime, kad į regionus atkreiptas dėmesys ir kai kuriose investicinėse programose gali dalyvauti tik mažesnės savivaldybės. Anksčiau bemaž visas dėmesys buvo nukreiptas į didmiesčius“, – sakė V. Kleiva.
Telšių rajono savivaldybės vadovas pastebi, kad investuotojai planuodami investicijas ir vertindami, kur jas nukreipti, didelį dėmesį skiria geografinei savivaldybių padėčiai. Norima, kad netoli būtų jūrų uostas, geležinkelis. Didesnis prioritetas skiriamas ir pasienio regionams, žinoma, ir sostinės kaimynystei.
Tačiau Telšių rajono savivaldybė negali jaustis esanti palikta nuošaly. Jūrų uostas yra netoli, miestą kerta geležinkelis, neblogai išplėtotas automobilių kelių tinklas. Taip pat bemaž vienodas atstumas tarp dviejų oro uostų – Šiauliuose ir Palangoje.
„Esame patvirtinę detalųjį planą, pagal kurį bus suprojektuota ir įrengta mini laisvoji ekonominė zona. Joje bus keletas sklypų su paruošta infrastruktūra, šalia yra geležinkelis. Tikimės, kad šiuo pasiūlymu investuotojai susidomės. Žinoma, būtų gerai, kad tai įvyktų kuo greičiau, tačiau praktika rodo, kad nuo investicijų planavimo iki galutinio rezultato praeina ne vieni metai“, – pasakojo meras V. Kleiva.
Telšių rajono savivaldybė turi partnerių Vokietijoje, ten taip pat platinama informacija apie verslo galimybes Žemaitijos sostinėje ir jos apylinkėse.
Šiuo metu laukiama sprendimų dėl vieno didelio investuotojo planų. Jeigu bus priimtas susitarimas, Telšiuose po kurio laiko pradės veikti įmonė, sukursianti kelias dešimtis naujų darbo vietų ir, tikimasi, paskatinsianti naujas investicijas.
Pačiuose Telšiuose nėra apleistų buvusių gamyklų ar kitų probleminių teritorijų. Viena didžiausių savo laiku veikusių gamyklų – „Mastis“ – nevirto blogu palikimu, teritorijoje įsikūrė nemažai įmonių, kurios plėtoja veiklą. Buvusio karinio miestelio vieta irgi tvarkoma, būtent čia ir ketinama įrengti mini laisvąją ekonominę zoną.
Pastaraisiais metais daugumą investicinių projektų Telšių rajono savivaldybė įgyvendina pasitelkdama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą. Iš viso 2010–2013 metais įgyvendinti 36 projektai, finansuoti ES fondų lėšomis. Tarp įgyvendintų daugiausia yra gyvenamosios aplinkos gerinimo, poilsio, rekreacinių zonų infrastruktūros, gatvių infrastruktūros, viešųjų pastatų infrastruktūros projektų.
Vienas didžiausių projektų – Telšių stadiono rekonstrukcija. Projektas pradėtas įgyvendinti dar 2008 metais. Keičiantis ekonominei situacijai keitėsi ir statybų vykdytojai, vieni bankrutavo, juos keitė kiti. Tačiau galutinis projekto užbaigimo terminas nevėluoja, ir Telšių rajono savivaldybės vadovas tiki, kad viskas bus užbaigta, kaip ir numatyta – 2015 metais.
