• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Šventosios uosto atstatymo projektui – žalia šviesa

2016 liepos 11 d.
Šventosios uosto vizualizacija
Šventosios uosto vizualizacija

Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo projektas su pertraukomis svarstytas nuo pat 1989-ųjų. Nagrinėtos uosto statybos galimybės ir senojoje vietoje, ir kitose – dažniausiai į šiaurę nuo dabartinės vietos.

Po ilgų diskusijų, 2015 metų rugpjūtį, parengtas ir palaimintas Šventosios valstybinio jūrų uosto infrastruktūros statybos ir akvatorijos gilinimo techninis projektas. Jame numatyti šeši statybos etapai: pirmasis etapas – molų statyba ir farvaterio gilinimo darbai, antrasis – automobilių stovėjimo aikštelės statyba, trečiasis – inžinerinių tinklų statyba, vėliau – vakarinės krantinės bei rytinės krantinių rekonstravimas, paskutinis, šeštasis etapas – akvatorijos gilinimo darbai ir švartavimo įrangos statyba. Bendra techniniame projekte numatytų darbų įgyvendinimo vertė – 70,50 mln. eurų.

Liepos pradžioje Palangos miesto savivaldybėje vykusiame pasitarime, inicijuotame Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos ekspertų darbo grupės, vadovaujamos profesoriaus Algimanto Grigelio oficialiai apsispręsta – šis projektas turėtų tapti prioritetiniu. Juolab kad uostui atstatyti reikalinga dokumentacija yra – parengtas uosto detalusis planas, atstatymo projektas, gautas statybos darbų leidimas. Svarbiausias iki šiol neišspręstas klausimas – galimi finansavimo šaltiniai.

Profesorius A. Grigelis pabrėžė, jog Šventosios uostas svarbus tiek ekonominiu, tiek socialiniu ir visuomeniniu požiūriu, daro įtaką Vakarų Lietuvos regiono ekonominei plėtrai bei Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdžiui. Siūloma šiam uostui suteikti valstybinės reikšmės statusą, taip pat apsvarstyti Valstybinės Šventosios uosto direkcijos įkūrimo galimybes.

Kalbėdamas apie uosto atstatymo galimybes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pabrėžė, jog uosto infrastruktūra yra ne tik molai, bet ir patogūs privažiuojamieji keliai, šaligatviai, žvejams reikalinga infrastruktūra, turi būti išspręsti ir aplinkosauginiai, su krantų erozija, taip pat – su vandens turizmo plėtra susiję klausimai. „Pastatyti tik infrastruktūrinius elementus nesukuriant bendros visumos būtų didelė klaida. Todėl siūlome ieškoti galimybių konsoliduoti kelių ministerijų – Susisiekimo, Žemės ūkio, Aplinkos bei Ūkio – lėšas, siekiant atstatyti Šventosios uostą“, – kalbėjo A. Vaitkus. Šventosios uostas, anot specialistų, galėtų būti vertinamas ir kaip socialinis projektas bei pretenduoti į Europos Sąjungos lėšas.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus pabrėžė, jog Šventosios uosto atsiperkamumo klausimas net neturėtų būti svarstomas, kadangi šis objektas labai svarbus ne tiek ekonominiu, kiek socialiniu, turizmo plėtros požiūriu, ne mažiau svarbu ir sukurti reikiamą infrastuktūrą priekrantės žvejams.

Kurorto vadovas pabrėžė, jog svarbiausias Vyriausybės žingsnis jau žengtas – Šventosios uosto atstatymui pritarta, o projektui įgyvendinti reikalingos lėšos nėra utopinės. Kaip pavyzdį meras pateikė Palangos aplinkkelį, kuris už 128 mln. litų, įgyvendinant viešosios ir privačios partnerystės projektą, buvo pastatytas per pusantrų metų. Kitas galimas finansavimo šaltinis – ES lėšos, taip pat – konsoliduotos keleto ministerijų lėšos. „Vyriausybės pozicija ne kartą buvo išsakyta – Šventosios uosto atstatymo projektą įgyvendins“, – kalbėjo Š. Vaitkus.

Pagal Palangos miesto savivaldybės ir Klaipėdos uosto inf.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad