Gali būti ir daugiau partnerių, pavyzdžiui, mokyklos valdžia, bendruomenės centras ir t.t.
Nyderlanduose yra didelis socialinio būsto fondas – jo kūrimo tradicija egzistuoja jau 80 metų. Čia labai didelę socialinio būsto dalį valdo ne savivalda, o gyvenamojo būsto korporacijos, veikiančios kaip ne pelno siekiančios nekilnojamojo turto plėtros agentūros. Jų valdomi būsto fondai yra milžiniški, kai kurios korporacijos turi iki 100 tūkst. būstų, todėl gyvenamąją vietą jos gali gana greitai pasiūlyti bet kokios tipologijos žmonėms bet kuriame mieste.
Tiesa, finansinė pastarųjų metų krizė smarkiai kirto Nyderlandams, daug būsto korporacijų atsidūrė keblioje finansinėje situacijoje dėl prastų investicijų į finansinius produktus. Pavyzdžiui, didžiausios Roterdamo būsto korporacijos VESTIA, kuriai priklauso apie 90 000 būstų, skola įvairiems bankams sudaro apie 2,6 mlrd. eurų.
Teko prisidėti prie Amsterdamo Kolenkito rajono, kuris prieš pradedant atnaujinimo procesą užėmė pirmąją vietą Nyderlandų vyriausybės sudarytame prasčiausių šalies rajonų sąraše, regeneracijos projekto. Šiame sąraše atsidūrė 50 panašių socialiniu požiūriu depresyvių teritorijų, kurios prioriteto tvarka gavo valstybės finansavimą transformacijai. Vien Amsterdamo Kolenkito rajone jau modernizuota apie 250 ir pastatyta 450 naujų būstų. Bendrą projekto programą sudaro apie 1850 būstų ir apie 20 000 kvadratinių metrų ploto nuomai bei paslaugoms.
Šis rajonas pasižymėjo dideliu skaičiumi imigrantų, dideliu nusikalstamumu, nedarbu ir mažu socialiniu mobilumu. Siekdama pokyčių savivaldybė ir vyriausybė investavo daug laiko ir pinigų. Praėjus 15 metų projektas įpusėjęs. Pagrindinis jo šūkis – blogiausiems duodame geriausia, ką turime. Tai, manau, gana unikalus požiūris. Medžiagų, naudojamų namams šiame gyvenamajame rajone, kokybė yra labai aukšta, architektūros lygis irgi aukštas, čia nuostabi viešoji erdvė, kurią kuriant dalyvavo geriausi kraštovaizdžio architektai. Taip pat čia numatytos naujos mokyklos ir kita socialinė infrastruktūra. Renovacijos laikotarpiu esamiems gyventojams sudaromos visos sąlygos pasilikti kvartale, tačiau kartu kuriamos ir galimybės persikraustyti į kitą būstą kitame rajone.
Apibendrinant tai projektas, garantuojantis atsiperkamumą – pasibaigus konversijai gyvenamojo ploto šiose teritorijose kone padvigubės, o nauji parduodami būstai kompensuos kvartalo modernizacijos sąnaudas.
Reikia pažymėti, kad tokios valstybės ar savivaldos investicijos skatina žmones ir asmeninėms permainoms. Tad siekiant pakeisti socialiai depresyvias tendencijas, dažnai pasitelkiama taktika – viešųjų erdvių renovacija. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo pinigų švaistymas, galiausiai jie grįžta sukuriant naujų darbo vietų, imantis naujo verslo, pavyzdžiui, pirmuosiuose pastatų aukštuose, parduotuvėse – į jas užsuka daugiau klientų, o didesnė apyvarta reiškia ir daugiau surenkamų mokesčių. Todėl galima sakyti, kad tinkama socialinio būsto strategija – viena priemonių gydyti ir integruoti socialiai pažeidžiamas visuomenės dalis.
Vigantas GIEDRAITIS
Neringos savivaldybės vicemeras
Nidos gyvenvietėje, Purvynės gatvėje, laukiantiesiems socialinio būsto prieš Naujuosius metus išdalyta 16 naujos statybos butų. Dar 8 butai šeimininkų sulauks artimiausiu metu, keturi iš jų turi tarnybinio būsto statusą.
