• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Prioritetas – gyvenamosios aplinkos kokybei

2016 balandžio 14 d.

Senesnės statybos daugiabučių gyvenamųjų namų rajonuose būdavo paliekama erdvės žaliosioms erdvėms, o dabar nekilnojamojo turto projektų plėtotojai stengiasi išnaudoti kiekvieną sklypo metrą pastatų statybai, nuogąstauja apželdinimo specialistai. Prognozuojama, kad artimiausiu metu miestų gyventojai pirkdami butus, reikalaus daugiau žalumos ir netgi prabangos detalių.

„Anksčiau projektuojant ir statant daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonus, būdavo paliekami skverai. Ir nors pastaraisiais metais nekilnojamojo turto projektų plėtotojai žaliųjų zonų sąskaita stengėsi pastatyti kiek įmanoma daugiau kvadratinių metrų gyvenamųjų erdvių, įrengti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų, jau ir jie pastebi, kad rinka reikalauja ne tik aukštus reikalavimus atitinkančio pastato, bet ir aplinkos. Ateityje aplinka neabejotinai taps vienu svarbiausių faktorių, renkantis butą“, – teigia Želdinių ir dekoratyvinių želdinių augintojų asociacijos atstovė Ingrida Vainauskienė.

Vis dėlto, kurdami žaliąsias zonas, architektai stengsis sukurti kiek įmanoma didesnius pastatus, todėl bus griebiamasi vertikaliojo apželdinimo.

„Viena tendencijų – vijoklinių augalų panaudojimas. Žinoma, vijokliniai augalai, priešingai nei anksčiau, nesiropš aukštyn namo siena, o greičiau – įvairiomis specialiai įrengtomis atramomis. Antra tendencija – neabejotinai bus stengiamasi dažniau įrengti oazes ant stogo, kuriomis galėtų naudotis visi daugiabučio namo gyventojai“, – pastebi specialistė.

Pasak jos, netrukus galime išvysti ir prabangių daugiabučių namų žaliųjų zonų. Esą, sodybas ar namus turintys, tačiau patogesnės buities butuose ieškosiantys pasiturintys žmonės norės, kad ir daugiabučių rajonai būtų tokie žali kaip užmiesčio sodybos. Galima tikėtis, kad daugiabučių namų mikrorajonuose bus galima išvysti ir kabančių sodų, ir kitokių prabangos elementų.

„Kabantys sodai, žaliosios oazės ant namo stogo ar balkonuose galėtų atgaivinti ir sovietmečiu statytus daugiabučius. Tiesa, architektai ir konstruktoriai turėtų įvertinti konstrukcijų tvirtumą“, – pastebi I. Vainauskienė.

Architektai vis dažniau linkę konsultuotis su želdinimo specialistais, nes tokiems sprendimams įrengti reikalinga apskaičiuoti pastato konstrukcijų apkrovas, numatyti laistymo sistemas, vietą augalų šaknims. Esą, tai geras ženklas, mat būna taip, kad architektai suplanuoja įdomių aplinkos tvarkymo sprendimų, tačiau pastačius pastatus, įrengus infrastruktūrą, jų įgyvendinti nebepavyksta techniškai.

„Aplinka turėtų tapti ne objektu, o paslauga. Kitaip tariant, daugelis nekilnojamojo turto plėtotojų, rangovų sutvarko aplinką ir į tai daugiau nesikiša. Projektuose atsiradus specifiškesniems aplinkos tvarkymo sprendimams, nusakantiems viso nekilnojamojo turto projekto idėją, juos reikės kur kas kruopščiau prižiūrėti. Tuo turės pasirūpinti ne gyventojai, o projekto plėtotojai ar rangovai. Kitaip vienadienis indėlis į aplinkos sutvarkymą tiesiog neteks prasmės“, – sako želdinimo specialistė.

Balandžio 27–30 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje 23-oje tarptautinėje statybų ir remonto parodoje RESTA bus pristatomi naujausi aplinkos tvarkymo ir žaliųjų erdvių dizaino sprendimai, jų priežiūros būdai. Gyvenamosios aplinkos tvarkymo tematiką parodoje atstovaus daugiau nei 40 įmonių, savo naujienas pristatys daugiau kaip 15 nekilnojamojo turto plėtotojų ir agentūrų.

Viso parodoje dalyvaus daugiau kaip 550 dalyvių iš Lietuvos ir 16 užsienio valstybių: Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Ukrainos, Vokietijos. Paroda užims visą LITEXPO teritoriją, o jos bendras ekspozicijos plotas sieks apie 33,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad