• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Šiaulių rajonas pasiliko miesto šešėlyje

2014 liepos 2 d.

Su Šiaulių pavadinimu daugiau siejamas ketvirtas pagal dydį šalies miestas. Šiaulių rajonas lieka tarsi nuošaly. Kad jis neturi pernelyg didelių ambicijų, rodo ir numatyta ateities vizija, pasirinkti prioritetai.

Pagal viziją, kurią ketinama įgyvendinti iki 2017 metų, Šiaulių rajonas – bendruomeniškas, konkurencingas, atviras investicijoms, pritraukiantis naujų verslo galimybių, pažangaus žemės ūkio kraštas, pasižymintis palankia gyvenimui ir poilsiui aplinka.

Įgyvendinti viziją siekiama laikantis šių prioritetų: kurti pilietišką, apsišvietusią, kūrybišką, sveikai ir saugiai gyvenančią visuomenę, plėsti verslo aplinką, skatinti verslumą, subalansuotą rajono infrastruktūrą.

Nors Šiaulių rajonas skelbiasi esąs atviras investicijoms, jomis pernelyg pasidžiaugti negali. 2011 metų duomenimis, Šiaulių rajono savivaldybei teko 47,14 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų. Tai gana žemas rodiklis, tarp visų apskrities savivaldybių užimta tik ketvirta vieta iš septynių. Tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, statistika irgi ne ką geresnė – 2011 metais jos siekė apie 1 tūkst. litų.

Nors geografinė Šiaulių rajono padėtis yra tikrai nebloga, gebėjimas pritraukti ir įsisavinti tiesiogines užsienio investicijas yra tikrai nepakankamas. Nepasinaudojama apskrities centro kaimynyste, tad investuotojai mieliau renkasi Akmenės ar Pakruojo rajonus. Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų dinamiką, spartesnis jų augimas Šiaulių rajone pastebėtas 2007 metais, kai palyginti su 2006-aisiais jos vienam gyventojui išaugo 3,6 karto. Tačiau nuo 2007 metų tiesioginių užsienio investicijų kreivė leidžiasi žemyn.

Šiaulių apskrityje materialinės investicijos irgi mažėja, tačiau ne taip sparčiai, palyginti su visos šalies vidurkiu. Bet Šiaulių rajono savivaldybė yra viena tų, kuriose materialinės investicijos kasmet sumažėja bemaž po keliolika procentų. 2011 metais jos Šiaulių rajone sudarė 175 910 litų, vienam gyventojui teko 4001 litas.

Palyginti atlyginimų vidurkį, Šiaulių rajono savivaldybėje jis nėra mažiausias – vidutinis darbo užmokestis 2013 metais buvo 1733 litai.

Analizė rodo, kad Šiaulių rajone vis daugiau gyventojų kuria verslą ir imasi savarankiškos veiklos. Tai vienas privalumų kalbant apie bendrą ekonominę padėtį. Rajone veikia medienos perdirbimo, baldų ir medinių padėklų gamybos įmonių. Kiti privalumai: naujai atsikėlusios į Šiaulių rajoną bendrovės atleidžiamos nuo turto ir žemės arba žemės nuomos mokesčių, patogi geografinė rajono padėtis ir geros susisiekimo galimybės sausumos bei oro transportu su strateginiais objektais sudaro palankias sąlygas verslo plėtrai ir investicijoms pritraukti.

Tai, kad nemaža dalis rajono gyventojų darbą susiranda Šiaulių mieste, irgi traktuojama kaip privalumas. Esą taip didėja rajono gyventojų užimtumas, mieste gaunamos pajamos dažnai viršija kaimiškosiose vietovėse gaunamų pajamų vidurkį, didėja surenkamų gyventojų pajamų mokesčiai rajone.

Trūkumų Šiaulių rajonas, deja, turi daugiau nei privalumų: nepakankamai pritraukiama tiesioginių užsienio ir materialinių investicijų savivaldybėje, fiksuojamas gana žemas verslumo koeficientas (veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų), rajono pramonės sektoriaus įmonėse pagaminama iš dalies maža dalis visai apskričiai tenkančios produkcijos, nes investicinis vietos įmonių pajėgumas yra mažas.

Verta pažymėti, kad pastaraisiais metais Šiaulių rajone sparčiai mažėjo statybos darbų apimtys. Pagal prekybos srities rodiklius rajonas atsilieka nuo šalies ir apskrities rodiklių (parduotuvių skaičiumi ir jų plotu, tenkančiu 1000 gyventojų). Tai galima paaiškinti tuo, kad didžioji dalis prekybos įmonių susitelkusi Šiaulių mieste.

Šiaulių rajone menkai išplėtota apgyvendinimo, maitinimo ir kitų paslaugų infrastruktūra, kai kurioms vietovėms būdingas ekonominis ir socialinis periferiškumas. Tam įtakos turi tai, kad Šiaulių rajono savivaldybės teritorija yra viena didžiausių tarp Lietuvos savivaldybių, todėl jos seniūnijos bei kaimiškosios vietovės netolygiai nutolusios nuo rajono administracinio centro, magistralinių kelių, verslo centrų.

2013 metų liepos 1 dienos duomenimis, nedarbo lygis Šiaulių rajone tuo metu siekė 10,3 proc.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Neišnaudoja viso potencialo
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius

Šiaulių rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 18 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo žemesnis nei šalies vidurkis (49 balai) ir siekė 36 balus (iš 100 galimų). Šis įvertinimas rodo stiprų investicinės aplinkos gerėjimą Šiaulių rajone palyginti su praėjusių metų indekso rezultatais.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad