Žurnalas „Statyba ir architektūra“ tęsia straipsnių ciklą „Kraštas“. Liepos numeryje pateikiame informaciją apie Panevėžio apskrities savivaldybes, toliau laukite naujienų iš Alytaus apskrities.
Panevėžio apskritis – ketvirtoji pagal užimamą plotą ir penktoji pagal gyventojų skaičių. 8,5 proc. visų šalies gyventojų nuolatine savo gyvenamąja vieta yra deklaravę Panevėžio apskritį. Vertinant ekonominės plėtros lygį, Panevėžio kraštas atsilieka nuo šalies vidurkio. Apskričiai tenka 6,2 proc. Lietuvoje sukuriamo BVP. 2012 metais, skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui, buvo sukurta 28,7 tūkst. litų BVP, tai beveik 25 proc. mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje.
2014 metų pradžioje Panevėžio regione gyveno 238 802 asmenys. Per pastaruosius 10 metų iš apskrities emigravo beveik 55 tūkst., arba 19 proc., visų krašto gyventojų. Ilgą laiką nedarbas buvo viena opiausių problemų šalyje, bet per pastaruosius keletą metų jis sparčiai mažėjo.
Ne išimtis ir Panevėžio regionas. Bedarbių procentas, žvelgiant į darbingo amžiaus gyventojų skaičių, regione siekė 14,6 proc. 2010 metų sausį (šalies vidurkis – 12,5 proc.), o šiemet sumažėjo iki 12,6 proc., tačiau vis viena išlieka aukštesnis nei vidutinis nedarbo lygis šalyje – 12,4 proc.
Panevėžio apskrityje, kaip ir visoje šalyje, jaučiamas darbo jėgos stygius. Nors kasmet daugėja užimtųjų gyventojų, bendras nedarbo lygis išlieka gana aukštas dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo. Didžioji dalis bedarbių tiesiog neatitinka darbdavių poreikių. Susidarius tokiai situacijai nedarbas ima mažėti ir dėl gyventojų emigracijos į labiau išsivysčiusias, savo darbo rinkas atvėrusias ES šalis nares, didžiuosius Lietuvos miestus.
Panevėžio apskritis – viena demografiškai seniausių šalyje. Joje pagyvenę (60 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės sudaro 22,7 proc. (šalyje – 20,5 proc.). Šiuo metu kas šeštas vyras ir kas ketvirta moteris Panevėžio apskrityje, kaip ir visoje šalyje, yra 60 metų ir vyresni. Per pastaruosius trejus metus socialinių pašalpų gavėjų skaičius apskrityje mažėjo, tačiau vis tiek regionas išlieka tarp lyderiaujančių apskričių, kurios turi didžiausią socialiai remtinų gyventojų skaičių – 8,6 proc.
Tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio apskrityje 2012 metais, palyginti su 2011-aisiais, augo 6,1 proc. sparčiau nei šalies vidurkis. Spartesnis augimas pastebėtas tik Alytaus, Marijampolės ir Utenos apskrityse. 2012 metais vienam gyventojui vidutiniškai teko 3385 litai tiesioginių užsienio investicijų. Pritrauktų materialinių investicijų kiekis vienam gyventojui siekė 3263 litus 2012 metais, tačiau šalies vidurkio (5260 litų) nepasivijo ir buvo 38 proc. žemesnis už jį.
Nors Panevėžio regionas yra strategiškai patogioje geografinėje vietoje („Via Baltica“, geležinkelio linija) ir pasižymi gana pigia darbo jėga (2012 metais atlyginimas į rankas siekė 1385 litus, o šalies vidurkis yra 1730 litų), kraštui sunkiai sekasi pritraukti užsienio investuotojų. Pagrindinė to priežastis yra tai, kad savivaldybės neskatinamos remti verslo, nes surenkant daugiau mokesčių mažinami atskaitymai į biudžetą. Be to, kelerius metus tuščiai buvusiai 47 hektarų ploto laisvajai ekonominei zonai Panevėžyje tik pernai pavyko rasti valdytoją, kuris ragina Ūkio ministeriją derybose su investuotojais mažinti biurokratines kliūtis ir pirmiausia gaivinti infrastruktūrą.
Palyginti su bendra šalies ūkio struktūra, Panevėžio regionas išsiskiria svariu indėliu į šalies pramonę. Panevėžio apskrities pramonė 2012 metais sukūrė 29,9 proc. visos apskrities sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Taip pat verta pažymėti, kad žemės ūkis Panevėžio apskrityje 2012 metais sukūrė per 9 proc. čia sukurtos bendrosios pridėtinės vertės, o visoje Lietuvoje šis rodiklis siekia 4 proc.
Panevėžio apskrityje veikia žinomos Lietuvos maisto ir gėrimų pramonės įmonės „Viking Malt“, „Kalnapilio–Tauro“ grupė, variklinių transporto priemonių, priekabų bei puspriekabių gamyba užsiimanti „Schmitz Cargobull Baltic“. Regionas išsiskiria ir stipriu logistikos bei sandėliavimo segmentu.
Didžiausias regiono traukos centras – Panevėžys. Šis miestas ir jame veikiančios aukštosios bei aukštesniosios mokyklos, mokymų centrai smarkiai prisideda prie technologinio regiono tobulėjimo. Konkurenciniam Panevėžio regiono pranašumui itin reikšminga yra Kauno technologijų universiteto Panevėžio fakulteto veikla, Panevėžio mechatronikos centras, siekiantis kurti ir teikti paslaugas įmonėms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę turinčius produktus.
Regione sutelktas patirtį turintis verslo ir mokslo potencialas gali užtikrinti regiono proveržį, pritraukti investicijų. Tačiau tuo pačiu Panevėžio apskritis turi skirti daug investicijų į infrastruktūrą, kelių gerinimo būklę, darbuotojų kvalifikacijos kėlimą. Mat tik tuomet galės sėkmingai konkuruoti su kitais Lietuvos regionais
PANEVĖŽIO APSKRITIES SAVIVALDYBĖS:
Panevėžio miesto savivaldybė
Panevėžio rajono savivaldybė
Biržų savivaldybė
Kupiškio savivaldybė
Pasvalio savivaldybė
Rokiškio savivaldybė
