• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Biržai dar labiau įtvirtina pasirinktą strategiją

2014 rugpjūčio 5 d.

Biržai, vienas seniausių Lietuvos miestų, skaičiuoja jau penktą savo istorijos šimtmetį. Miestas įsikūręs tarp dviejų upių – Apaščios ir Agluonos, bei dviejų ežerų – Širvėnos ir Kilučių. Tai buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – bastioninės tvirtovės rūmai.

Rajone gana gerai išplėtota turizmo infrastruktūra: yra daug lankytinų istorinių objektų, kraštovaizdžio paminklų, pramoginių maršrutų. Vienas žymiausių ir gausiausiai lankomų objektų – Biržų pilis. Kunigaikštis Kristupas Radvila (1547–1603 metai) savo Biržų žemių ir Lietuvos šiaurinio pasienio apsaugai pastatė modernią, didžiausią ir stipriausią tuo metu Lietuvoje itališko tipo bastioninę tvirtovę. XVIII amžiaus pradžioje tvirtovę buvo užėmusi švedų kariuomenė. Pasitraukdama ji išsprogdino rūmus ir kitus tvirtovės pastatus.

Reprezentaciniai Biržų pilies rūmai buvo atstatyti 1978–1988 metais, juose įsikūrė Biržų viešoji biblioteka, vėliau – Biržų krašto muziejus „Sėla“. Iš bastioninės tvirtovės komplekso, be reprezentacinių rūmų, buvo atstatytos dvi parakinės, tiltas, arsenalo pastatas.

Biržų rajono savivaldybės strateginės plėtros vizija labiausiai sietina su ekologine veikla, žemdirbystės plėtra ir turistų pritraukimu. Natūralu, nes rajonas nuo seno garsėja kaip aludarių kraštas, čia veikia ir viena didžiausių šalyje duonos kepyklų. Turistus gausiai vilioja išplėtotas Alaus kelias, o jo lankytojams siūlomos jaukios nakvynės vietos.

Įvaizdžiui ir investicinei aplinkai gerinti Biržų rajono savivaldybė yra įgyvendinusi ne vieną investicinį projektą, tarp kurių – vandentvarkos infrastruktūros sutvarkymas ir Biržuose, ir rajone esančiuose miesteliuose, visuomeninių pastatų modernizavimas, viešųjų erdvių bei vandens telkinių pakrančių, transporto infrastruktūros sutvarkymas. Be abejonės, vienas didžiausių projektų yra Biržų pilies komplekso atstatymo darbai.

Tarp šiuo metu įgyvendinamų didžiausių investicinių projektų – Biržų pilies komplekso pilies rūmų sutvarkymas, arsenalo pastato atstatymas ir pritaikymas turizmo bei kitiems viešiesiems poreikiams. Taip pat – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbai Biržuose.

Turistai galės naudotis ir Biržų kempingu, kuriame įrengta reikiama infrastruktūra (palapinių ir kemperių aikštelės, sanitarinės higienos, maisto gaminimo patalpos), taip pat dviračių ir pėsčiųjų taku prie Širvėnos ežero.

Biržų rajono merės Irutės Varzienės teigimu, investicinę aplinką turėtų pagerinti ir 2014–2020 metais Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojama integruotų teritorinių investicijų programa, į kurią savivaldybė patenka kaip tikslinė teritorija. Įgyvendinant šią programą Biržuose bus sutvarkyta dar daugiau viešųjų erdvių ir reprezentacinių teritorijų, rekreacinių zonų prie Širvėnos ežero, inžinerinės infrastruktūros. Biržiečiai labai laukia sporto ir sveikatingumo komplekso, kurio statyba turėtų prasidėti 2015–2016 metais. Taip būtų sukurta dar viena patraukli poilsio vieta prie Širvėnos ežero, nes toje pat erdvėje jau yra naujas stadionas, teniso kortai, kempingas, maudykla.

„Investuotojų laukiame ir Pabiržės miestelyje, esančiame vos už 6 kilometrų nuo Biržų miesto. Čia renovuojamas Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas – Likėnų reabilitacijos ligoninė. Tikimasi, kad bus atgautas Likėnų kurortinės teritorijos statusas ir ši vieta taps sveikatinimo, turizmo traukos centru“, – sakė merė I. Varzienė.

Taip pat Biržų turizmo klasteris kviečia ne tik aplankyti istorijos objektus, karstines įgriuvas, alaus daryklas, bet ir susipažinti su kulinariniu Biržų krašto paveldu. Biržų miestui trūksta apgyvendinimo ir pramogų paslaugų. Todėl, anot rajono merės, šioje srityje investuotojai ypač laukiami.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Matyti ritimasis nuo kalno
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius

Biržų rajono savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 48 vietą iš 53 rajono savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo žemesnis nei šalies vidurkis (49 balai) ir siekė 34 balus (iš 100 galimų). Tai rodo akivaizdų investicinės aplinkos blogėjimą Biržų rajone kitų savivaldybių atžvilgiu, palyginti su praėjusių metų indekso rezultatais.

Žemės sklypų su visiškai parengtais detaliaisiais planais trūkumas buvo viena priežasčių, lėmusių prastesnį savivaldybės įvertinimą. Žemas bendras investicinės aplinkos įvertinimas skiriamas ir dėl du kartus nuo šalies vidurkio atsiliekančių materialinių investicijų kiekio, tenkančio vienam gyventojui (2219 litų vienam gyventojui 2011 metais).

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad