Taip praloštų mokesčių mokėtojai ir kelių naudotojai.
Mano žiniomis, pagal naująsias viešųjų pirkimų taisykles perkančiosios organizacijos būtų įpareigojamos skaidyti tarptautinio objekto pirkimą dalimis. Manau, toks principas padidintų konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, todėl mažėtų teikiamų paslaugų kaina, o tai paskatintų dalyvauti smulkiojo ir vidutinio verslo įmones.
KOMENTARAS
Teisminiai ginčai trikdo darbų eigą
Audrius VAZNELIS
Lietuvos automobilių kelių direkcijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas
Vienas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) tikslų – kelių tiesimo, rekonstrukcijos ar remonto darbai turi būti atliekami kokybiškai. Pasitaiko atvejų, kai paslaugų teikėjai pageidauja, kad viešajame pirkime būtų vertinama vieno teikėjo (dažniausiai – iš užsienio) kvalifikacija, o darbus vykdytų visiškai kitas teikėjas. Siekiame, kad kvalifikacijos reikalavimus atitiktų tie paslaugų teikėjai, kurie realiai pagal pirkimo sutartį atliks darbus.
2014 ir 2015 metais gerokai padaugėjo skundų ir teisminių ginčų su teikėjais. Nors per pastaruosius ketverius metus Kelių direkcija pralaimėjo tik vieną teisminį ginčą, problema yra tai, kad teisminiai procesai, vėliau – ir darbai, užsitęsia. Vieni teikėjai ginčija pirkimo dokumentus, kiti skundžiasi, kad nepagrįstai atmestas jų siūlymas ar kad laimėtojas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Skundai pasiekia įvairiausias institucijas. Kelių direkcija pretenzijų sulaukia kone kasdien. Gautus priekaištus išnagrinėjame ir priimame motyvuotus sprendimus. Tačiau net ir atsakę į pretenziją dar 15 dienų negalime sudaryti pirkimo sutarčių.
Šiandien teikėjas, skųsdamas viešojo konkurso rezultatus, beveik nerizikuoja. Jeigu teismas nepatenkina ieškinio, tiesiog sumoka nedidelį žyminį mokestį. Maža to, teikėjai, kurių pateiktus ieškinius teismas atmetė, gali ir toliau netrukdomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
2016 metais bus pradėta skelbti nepatikimų teikėjų sąrašus. Teikėjai ir toliau galės skųsti pirkimo dokumentus ar priimtus sprendimus, bet jei netinkamai vykdys įsipareigojimus, rizikuoja atsidurti minėtame sąraše, o tai ateityje apsunkins jų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
Prieš trejus metus skundą Prezidentui, Ministrui Pirmininkui, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos vadovams buvo pateikę ir projektuotojai. Jie skundė pirkimo dokumentuose keliamus pernelyg aukštus kvalifikacijos reikalavimus. Buvo surengti keli pasitarimai, išnagrinėtas kiekvieno kvalifikacijos reikalavimo pagrįstumas. Vieni projektuotojai norėjo mažesnių, labiau patyrę – aukštesnių kvalifikacijos reikalavimų, Lietuvos statybininkų asociacijos atstovai skundėsi, kad parengtą nekokybišką projektą apskritai neįmanoma įgyvendinti ir kad dėl klaidų bei netikslumų techniniame projekte milijonais brangsta galutinė objekto kaina. Dėl šių priežasčių ir tikriname, kad projektuotojai bei rangovai būtų pajėgūs teikti paslaugas ir atlikti darbus.
Vienas iš teikėjų kvalifikacijos reikalavimų paprastai būna vidutinės metinės veiklos pajamos arba statybos ir montavimo darbų apimtis. Teikėjai, kurie neatitinka šio kvalifikacijos reikalavimo, rašo skundus, kad keliami per aukšti reikalavimai. O juk teisės aktuose įrašytas nuostatas, kad kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs, tikslūs, proporcingi įgyvendinamiems objektams.
