Sostinės vakarinio aplinkkelio statybos virte verda – kelininkai stengiasi pasivyti dėl vėluojančios darbų pradžios subyrėjusį grafiką. Pradėti darbus anksčiau sutrukdė apskųsti viešųjų pirkimų rezultatai. Prasisukusi teismų karuselė patvirtino, kad pažeidimų nebuvo ir laimėtojais paskelbtos įmonės gali imtis darbų. Tai vienas naujausių pavyzdžių, kai itin svarbūs projektai stabdomi dėl konkurentų skundų. Kartais – nė nedalyvavusių konkurse.

Panašių atvejų buvo ne vienas – tai kelia didelį susirūpinimą ne tik kelininkams, bet ir Susisiekimo ministerijai. Ministras Rimantas SINKEVIČIUS teigia – jau nemažai nuveikta, kad dėl nepagrįstų skundų nebūtų stabdomi milijonus kainuojantys projektai.

– Kaip vertinate padėtį, kai projektai stabdomi dėl skundų, kurie, kaip paaiškėja vėliau, nebūna pagrįsti? Ar buvo ministerijoje diskutuojama, kodėl susidaro tokių situacijų?

– Galimi projektų vykdytojai viešųjų pirkimų procedūras teismams dažnai skundžia nepagrįstai. Europos Sąjungos (ES) 2007–2008 metų finansiniu periodu ši problema dar nebuvo tokia ryški, tačiau šiuo metu ji tampa vis akivaizdesnė. Prasidėjusiu naujuoju ES finansiniu laikotarpiu teismui skundžiami beveik visi viešieji didesnės apimties rangos darbų pirkimai. Vienas naujausių nemalonių pavyzdžių – teismui pateiktas skundas dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo. Laimė, teisminiai ginčai jau pasibaigė. Tačiau prarasto laiko – apie 3,5 mėnesio – nepasivysi, todėl rangovui teks sparčiai suktis, kad darbai būtų baigti numatytu laiku.

Atvejus, kai nepagrįstai pateikiami patys įvairiausi skundai, o juos inicijuoja viešuosiuose pirkimuose nė nedalyvavusios įmonės, be abejo, vertinu neigiamai. Taip vilkinamas projektų įgyvendinimas, vėluojama pasiekti planuojamus rezultatus ir panaudoti ES fondų skiriamas lėšas. Praktika rodo, kad bylos teismuose užtrunka ne vieną mėnesį. Didžioji dalis kelių tiesimo, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų pasižymi sezoniškumu, todėl jų pradžią atidėjus bent 3 mėnesiams reali darbų pabaiga gali būti nukelta ir į kitus metus. Tai reiškia, kad kelių naudotojams gali tekti dar metus važinėti blogos kokybės, galbūt nesaugiomis kelių atkarpomis.

Kai remontas atliekamas laiku, jam reikia ne tik mažiau investicijų, negu darbus atidedant. Taip sutaupomos ir eksploatacinės kelių naudotojų išlaidos. Statistikos duomenimis, dėl didėjančių žaliavų ir medžiagų kainų bei darbo sąnaudų per pastaruosius dešimt metų tokie projektai vidutiniškai pabrangsta po 4,67 proc. kasmet.

Kaip šią problemą spręsti? Daug vilčių siejama su būsimu naujuoju Viešųjų pirkimų įstatymu. Tikimasi, kad jam įsigaliojus viešieji pirkimai bus efektyvesni.

– Teko girdėti, kad ministerija yra parengusi siūlymų, kaip išvengti nepagrįstų skundų ir projektų stabdymo. Kokie šie siūlymai, ar jie jau pateikti Vyriausybei, Seimui?

– Viešųjų pirkimų reikalavimai Lietuvoje ir visoje ES iš esmės nesiskiria, nes ES direktyvų nuostatai yra perkeliami į nacionalinius teisės aktus. Nuo 2016 metų balandžio 18 dienos turės įsigalioti nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, kurioje atsispindės pagrindiniai direktyvos nuostatai, reglamentuojantys viešuosius pirkimus Lietuvoje. Įstatymo pakeitimo projektas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis, Seime jis bus svarstomas tik suderintas su tomis institucijomis ir pritarus Vyriausybei.