Net viena elektrinė dėl savo aukščio gali tapti dominante.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vėjo elektrinių parkas tampa labai raiškus kraštovaizdyje – didelė jo užimama teritorija. Pavyzdžiui, šešiuose vėjo elektrinių parkuose Kretingos rajone pastatyta 61 vėjo elektrinė. Taip pat veikia 8 pavienės vėjo elektrinės. Skirtingas vėjo elektrinių išdėstymas pačiame elektrinių parke taip pat gali vizualiai daryti vis kitokią įtaką kraštovaizdžiui.
Lietuvoje vyrauja vėjo elektrinės su metalo, gelžbetonio ir metalo konstrukcijų bokštais. Taip pat pastatyta keletas ažūrinės bokšto konstrukcijos mažųjų vėjo elektrinių (anksčiau eksploatuotų kitose šalyse). Lietuvoje esančių vėjo elektrinių bokštai dažniausiai yra baltos arba žalios ir baltos spalvos (žalios apatinėje bokšto dalyje ir palaipsniui šviesėjančios elektrinės viršutinės dalies link). Tokios spalvos elektrinės kaimo kraštovaizdyje sudaro vizualinį kontrastą su žalia agrarine aplinka. Elektros pastotės, privažiavimo keliai, elektros perdavimo linijos ir kita infrastruktūra irgi didina vizualinį vėjo elektrinės poveikį kraštovaizdžiui.
Stebėjimo atstumas – vienas svarbiausių aspektų vertinant vizualinį vėjo elektrinių poveikį. Didėjant atstumui vertikalus ir horizontalus elektrinės regėjimo kampas proporcingai mažėja. Žvelgiant iš didesnio atstumo, vaizdas taip pat yra veikiamas atmosferinio efekto, kurį sukelia ore esančios dulkių dalelės ir drėgmė. Dėl šio efekto vėjo elektrinės atrodo pilkesnio atspalvio, o pilka spalva mažina vizualinį kontrastą tarp fono ir elektrinės.
Vėjo elektrinės matomumas yra skirtingas stebint ją iš statinės ir dinaminės padėties. Žvelgiant iš statinės pozicijos elektrinės vaizdas nesikeičia laiko atžvilgiu. O tiriant transporto priemonių judėjimą ir esant dinaminei stebėtojo padėčiai vizualinis santykis tarp vėjo elektrinių bei kraštovaizdžio nuolat kinta. Regėjimo laukas gali būti iš dalies ribojamas dėl fizinių galimybių stebėti elektrines iš transporto priemonės (pavyzdžiui, dėl mašinos lango dydžio).
Tais atvejais, kai žvelgiama iš žemesnės vietos, negu yra pati vėjo elektrinė, didžioji jos dalis matoma dangaus fone. Vizualinis kontrastas susidaro tarp baltos elektrinės spalvos ir debesų, jų spalvos. Tamsiai pilkos spalvos debesys sudaro didesnį kontrastą su elektrine negu balti debesys. Kontrasto lygis taip pat priklauso nuo saulės padėties ir elektrinės vietos. Kai saulė yra priešais stebėtoją, matoma elektrinės vieta yra šešėlyje. Jei fonas yra tamsus, kontrastas tarp elektrinės ir fono yra dar mažesnis. Kai saulė yra už stebėtojo, visa vėjo elektrinė yra apšviečiama. Jei fonas yra šviesesnis, tai kontrastas bus daug mažesnis palyginti su tamsiu fonu. Esant debesuotam orui dažniausiai vėjo elektrinės tampa ne tokios matomos. Kai kuriais atvejais sparnai gali būti visiškai nematomi debesų fone.
Vėjo elektrinės (ypač vėjo elektrinių parkai) dažniausiai statomos mažai apgyvendintuose, žemės ūkio paskirties žemės plotuose. Agrarinių plotų teritorijos, jei nėra kalvotos, plačiai apžvelgiamos (vyrauja atviros vizualinės erdvės), todėl vėjo elektrinės matomos iš toli. Teritorijose esantys miško masyvai vėjo elektrines užstoja ir taip sumažina vizualinį poveikį. Tokiu atveju dažniausiai užmaskuojami elektrinių bokštai ar jų apatinės dalys.
