Verslininkų planai greta Rambyno regioninio parko statyti vėjo elektrines, kurių bendras aukštis sieks 150 metrų, rodo, kad taip gaminama švari energija – tik viena medalio pusė. Oponentai nesutinka su vėjo energetikos šalininkų teiginiais, kad vėjo elektrinių plėtra netrikdo nei žmonių, nei gyvūnų. Akivaizdu, toli gražu ne visi gyventojai, po kurių langais išdygsta gelžbetonio ar metalo milžinai, džiaugiasi jų kaimynyste. Atsinaujinančiosios energetikos idėją kompromituoja ir skirtingos istorijos apie palankias poveikio aplinkai vertinimo išvadas arba iš vietos gyventojų, nepasakant visos tiesos apie būsimą veiklą, išnuomotą žemę.
Kraštovaizdžio pokyčiai neišvengiami
Šiandien vėjo elektrinės tampa neatskiriama Vakarų Lietuvos kraštovaizdžio dalimi. Palyginti su senaisiais vėjo malūnais, matomas akivaizdus tūrinės formos, vizualinių ir erdvinių parametrų pasikeitimas. Senieji vėjo malūnai buvo aukščiausi iš visų kaimo pastatų, jų bendras aukštis siekė iki 30 metrų. Vėjo malūnų vietos buvo parenkamos labai apdairiai priderinant prie vietos reljefo ir hidrografinių elementų.
Šiuo metu statomų vėjo elektrinių bokšto aukštis siekia 80–120 metrų, o bendras aukštis – 120–150 metrų. Esant geroms matomumo sąlygoms, vėjo elektrinės gali būti pastebimos maždaug 25–30 kilometrų atstumu. Jų statybą Vakarų Lietuvoje inicijuoja vidutinis metinis vėjo greitis, čia siekiantis 6–7 metrus per sekundę.
Aktuali problema – vėjo elektrinės statomos gamtinio karkaso teritorijoje, nacionalinių, regioninių parkų prieigose, greta svarbių kultūros paveldo objektų ir jų vizualinės apsaugos zonų, šalia gyvenviečių. Dėl šių aspektų kai kur vertingas kraštovaizdis pasikeitė, mat dėl patirties ir žinių trūkumo elektrinių poveikis nebuvo pakankamai įvertintas. Dėl vizualinių ir erdvinių parametrų vėjo elektrinės tampa dominuojančiomis vertikalėmis, keičia savitą vietos kraštovaizdį, jo vizualinę kokybę, o tai turi įtakos ir gyvenamosios aplinkos kokybei. Kad būtų išsaugotas regionų kraštovaizdžio identitetas, svarbu tinkamai įvertinti galimą ir esamų, ir planuojamų vėjo elektrinių poveikį kraštovaizdžiui.
Svarbu akcentuoti, kad didėjant integruotai galiai kartu statomos vis didesnio galingumo ir didesnių vizualinių bei erdvinių parametrų vėjo elektrinės. Didėjant bendram elektrinių aukščiui, vėjaračio skersmeniui, ypač svarbus tampa jų vizualinis poveikis kraštovaizdžiui.
Daugiausia Lietuvoje pastatyta „Enercon E-82“ modelio vėjo elektrinių, kurių bendras aukštis priklausomai nuo to, ar bokšto konstrukcija gelžbetonio, ar plieninė, siekia 127–150 metrų. Planuojama statyti ir naująsias „Enercon E-126“ vėjo elektrines, kurių bendras aukštis siektų 198 metrus. Dėl tokių vizualinių parametrų šie statiniai neišvengiamai tampa dominuojančiomis kraštovaizdžio vertikalėmis.
Veiksniai, lemiantys vizualinį vėjo elektrinių poveikį
Esamos vėjo elektrinių bokštų gamybos technologijos leidžia statyti aukštus, patikimus bokštus. Lietuvoje dominuoja vėjo elektrinės, kurių bokštai – 86 arba 109 metrų aukščio, o vėjaračio skersmuo – 82 metrai. Bendras bokšto ir mentės aukštis atitinkamai yra 127 arba 150 metrų (2 MW galios). Nuo elektrinės bokšto aukščio ir menčių ilgio (vėjaračio skersmens) labai priklauso elektrinės matomumas iš konkrečių taškų.
