Statytojus įpareigojus naujai statomus visuomeninės paskirties ir negyvenamuosius statinius pritaikyti gyventojų apsaugai kilus karui, statybos daugiau ar mažiau pabrangtų. Kadangi Lietuvoje nuolat didinamos išlaidos, skirtos krašto apsaugai, galbūt dalis jų galėtų būti panaudojama statinių pritaikymui karo atveju?
Svarbu ištirti, kokios būklės yra sovietmečiu statytos slėptuvės, ar yra galimybių jas ar kitas galimas apsaugos vietas atnaujinti, pritaikyti šiais laikais. Taip pat būtina įvertinti, ar už civilinę apsaugą atsakingos institucijos žino, kiek ir kur šalyje yra slėptuvių, kaip į jas patekti, ar padaryta viskas informuojant apie jų būklę visuomenę.
Dr. Juozas VALIVONIS
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros profesorius
Slėptuvių projektavimo principai tokie patys, kaip ir kitų statinių, tiesiog papildomai vertinami specifiniai poveikiai bei apkrovos, kurias sukelia sprogimo bangos. Specifiniai reikalavimai slėptuvių konstrukcijoms Statybos techniniame reglamente šiuo metu nenumatyti. Sovietmečiu bendrosiose projektavimo normose jų irgi nebuvo nurodyta tam naudotos specialiosios projektavimo rekomendacijos.
Jei reikalavimas visuomeninės paskirties statiniuose įrengti slėptuves įsigaliotų, tam tikra pastato laikomųjų konstrukcijų dalis būtų skaičiuojama didesnėms apkrovoms. Tokiose slėptuvėse turėtų būti naudojamos ir specialios durys, koridoriai, evakuaciniai išėjimai. Pavyzdžiui, Šveicarijoje bene kiekviena šeima turi įsirengusi slėptuvę su visa reikalinga inžinerine įranga. Mat tradicinis rūsys, įrengtas pastate, karo atveju mažai gelbėtų – sugriuvus pastatui iš rūsio būtų sudėtinga išeiti.
Kalbant apie sovietmečiu įrengtas slėptuves, didžiąją dalį jų būtų galima atstatyti. Laikomąsias konstrukcijas reikėtų tikrinti, bet manau, kad jos neturėtų būti susidėvėjusios.
Jei statytojai būtų įpareigojami įrengti slėptuves, statybos dėl konstrukcijų laikomosios galios padidinimo stipriai brangti neturėtų. Juk reikėtų sustiprinti ne viso pastato, o jo dalies, kur slėptuvė ir būtų įrengta, konstrukcijas, t. y. didėtų tų konstrukcijų matmenys, reikėtų daugiau armatūros, keistųsi kai kurie mazgai. Tačiau konstrukcinė statinių dalis, palyginti su reikalinga specialia inžinerine įranga, smarkiai statybų nepabrangintų.
Sovietmečiu net ir studentai darydami baigiamuosius darbus turėdavo atlikti skaičiavimus, susijusius su civiline gynyba, slėptuvių įrengimu. Tai nėra naujiena. Kai kurie projektuotojai, sovietmečiu projektavę slėptuves, dirba iki šiol.
Kai kuriuose eksploatuojamuose pastatuose priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos irgi įmanoma sustiprinus konstrukcijas įrengti slėptuves. Tačiau visų pirma turėtų būti nustatytos specialios konstrukcijų apkrovos, kurias jos turėtų atlaikyti. Taip pat būtina atlikti šių pastatų ekspertizes – neužtenka tik pažiūrėti į lubas. Taigi turėtų būti numatomi reikalavimai ir tam skiriama lėšų. Suprojektuoti ir pastatyti įmanoma viską: projektuojamos pinigų saugyklos, bunkeriai su kelių metrų storio sienomis.
ŠIS STRAIPSNIS PASKELBTAS ŽURNALO „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ KOVO MĖNESIO NUMERYJE.
