) konstrukcijų tvirtumo reikalavimai, o tai leistų išvengti statinio griūties karo metu arba tos griūties galimo poveikio statinio daliai, kuri pritaikyta gyventojams slėpti.
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje išliko apie 1300 slėptuvių. Neskiriant slėptuvėms reikiamo finansavimo, vykstant privatizacijai, didelė dalis jų buvo priskirta gyvenamosioms arba negyvenamosioms patalpoms ir privatizuota, arba buvo pakeista jų paskirtis. 2008-aisiais Valstybės kontrolė konstatavo, kad apie 30 proc. slėptuvių yra apleistos ir neatitinka statybos techninių bei higienos normų reikalavimų, o apie 70 proc. slėptuvių ekstremalios situacijos atveju nenaudotinos pagal paskirtį. Tuo metu nebuvo išspręstas dar išlikusių slėptuvių priežiūros klausimas, t. y. nepasirūpinta žmonių gyvenimui jose būtina įranga, jos priežiūra ir atnaujinimu. Kadangi nebuvo skirta lėšų, nuo 2008 metų iki dabar neliko slėptuvių, kurias būtų galima greitai paruošti gyventojams ar kitiems civiliams asmenims paslėpti.
Norint bent dalį išlikusių slėptuvių pritaikyti naudojimui, reikėtų skirti daug lėšų ne tik joms įrengti (sutvarkyti), bet ir vėlesnei priežiūrai bei eksploatacijai, o tai ekonomiškai visiškai nenaudinga, nes šie pastatai yra tik vienos paskirties ir kitoms reikmėms nenaudotini.
VRM tikisi, kad Aplinkos ministerija nedels priimti atitinkamus sprendimus dėl privalomųjų reikalavimų naujai projektuojamiems ir statomiems visuomeninės paskirties statiniams ar jų patalpoms, sudarančius galimybę juos panaudoti ir gyventojų apsaugai.
Dangyras ŽUKAUSKAS
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjas
Remiantis dabartine civilinės saugos koncepcija, slėptuvės karo atveju būtų skiriamos valstybės pareigūnams, kritinėse situacijose turintiems vykdyti jiems priskirtas funkcijas. Kalbant apie civilius gyventojus, prioritetas kilus karui būtų teikiamas jų evakuacijai į saugesnes vietas. Laikinai pasislėpti gyventojams Lietuvoje numatyta keli tūkstančiai kolektyvinės apsaugos statinių.
Vidaus reikalų ministerijos siūlymas naujai statomus visuomeninius pastatus pritaikyti gyventojų apsaugai sukėlė daug abejonių. Visų pirma tokių objektų nėra daug statoma. Dažniausiai tai – prekybos centrai. Tendencija tokia, kad centrinėse miestų dalyse laisvos vietos prekybos centrams trūksta, todėl čia įprastai įrengiami rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. O gyvenamuosiuose rajonuose dažniausiai įkuriamos antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Jei būtų patvirtintas reikalavimas naujai statomus visuomeninės paskirties objektus pritaikyti gyventojų apsaugai, statybos pabrangtų. Kas už tai mokės?
Vis dėlto jeigu būtų priimtas sprendimas naujus visuomeninius pastatus pritaikyti gyventojų apsaugai, reikėtų aiškiai įvardyti, kokius reikalavimus tie objektai turėtų atitikti. Mūsų teisinė bazė leidžia tai padaryti – viską galima apskaičiuoti. Nebent pasirinktume labai sudėtingą variantą – konstrukcijas skaičiuoti modeliavimo principu, t. y. prognozuoti, kokios galimos griūtys ir pan. Tačiau manau, kad nė viena šalis tokio sprendimo nėra priėmusi.
Slavomiras VOLKOVAS
Statybų bendrovės „Constra“ direktorius
Jei visuomeninės paskirties pastatų pritaikymą gyventojų apsaugai nuo sprogimo karo atveju finansuotų valstybė, tokiam reikalavimui pritarčiau.
