Statiniai, kuriuose būtų galima ieškoti prieglobsčio karo atveju – tik vienas iš daugelio pastaruoju metu Lietuvai dėl neatlėgstančios geopolitinės situacijos aktualiais tapusių klausimų. Nors nuskambėjo ne taip garsiai kaip planai grąžinti šauktinių kariuomenę, politikų iniciatyva įpareigoti šalies verslą naujai statomus visuomeninės paskirties statinius pritaikyti gyventojų apsaugai sukėlė pasipriešinimą. Viena vertus, nekilnojamojo turto projektų plėtotojai skaičiuoja, kad toks sprendimas statybas pabrangintų iki 30 proc., kita vertus, jis neduotų greito rezultato. Kokių alternatyvų gali pasiūlyti specialistai?
Tomas ŽILINSKAS
Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius
Stebint įvykius Ukrainoje, Lietuvoje kilo diskusijų, ar esant būtinybei gyventojai turėtų kur pasislėpti. Vyriausybės nutarimuose „Dėl kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir „Dėl slėptuvių poreikio nustatymo“ bei Slėptuvių parinkimo ir įrengimo reikalavimų apraše, patvirtintame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), nustatytos slėptuvių ir kolektyvinės apsaugos statinių (KAS) paskirtys bei saugos reikalavimai.
KAS parenkami objektai ar patalpos (sporto salės, dengti sporto maniežai ir stadionai, arenos, požeminiai garažai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, gyvenamųjų namų rūsiai, sandėliai, saugyklos ir kiti gyvenamieji ar negyvenamieji pastatai bei statiniai), kuriuose ekstremalių situacijų ar karo metu gyventojai galėtų laikinai slėptis ir gyventi tol, kol situacija pasikeistų ar kol jie būtų saugiai evakuoti į kitas laikinas ar pastovias gyvenamąsias vietas.
Šiuo metu šalyje yra 1771 pastatas, atitinkantis kolektyvinės apsaugos statiniams keliamus reikalavimus. Šiuose objektuose galėtų pasislėpti apie 27–30 proc. visų Lietuvos gyventojų. Vis dėlto net ir atrinktieji pastatai kelia abejonių – nors pastatyti ar šiuo metu statomi objektai pagal Statybos įstatymą turi atitikti nustatytus mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos ir sveikatos, saugaus naudojimo bei kitus reikalavimus, jie yra nepakankamai įvertinami dėl statinio griūties karo metu arba tos griūties galimo poveikio kitoms statinio dalims, kurios įprastomis sąlygomis yra ar gali būti pritaikomos kaip slėptuvės ir KAS.
Taigi dėl nepakankamų reikalavimų nėra aišku, ar naujai statomi pastatai, kurie paskui parenkami kaip KAS, iš tiesų bus atsparūs griūčiai karo metu, t. y. užuot apsaugoję besislepiančius žmones, sugriūdami jų nepražudys. Visų pirma turėtų būti parengti pakankami reikalavimai, tuomet atrinkti statiniai.
Kreipimesi į Vyriausybę VRM paprašė, kad ji įpareigotų Aplinkos ministeriją patikslinti statybos srities, o prireikus – ir teritorijų planavimo teisės aktus, Lietuvos statybos standartus ir techninius reglamentus nuostatais dėl naujai projektuojamų, statomų visuomeninės paskirties, negyvenamųjų statinių (administracinės, prekybos, maitinimo, transporto, garažų, gamybos ir pramonės, sandėliavimo, ūkio paskirties) bei jų patalpų (erdvių) pritaikymo gyventojams apsaugoti, o statybų priežiūros ir kontrolės institucijas įpareigoti kontroliuoti tokių konstrukcijų ir patalpų įrengimo kokybę.
VRM nuomone, Lietuvoje turėtų būti nustatyti privalomieji visuomeninės paskirties, negyvenamųjų statinių ar jų patalpų (pavyzdžiui, rūsių, pusrūsių, požeminių transporto terminalų, garažų ir pan.
