Vilniaus gyvenamųjų rajonų plėtra pastarąjį dešimtmetį gerokai aplenkė socialinės infrastruktūros vystymą. Sparčiai augančiuose kvartaluose švietimo įstaigų poreikis ilgą laiką buvo sprendžiamas laikinais sprendiniais. Šiemet sostinė pradėjo vieną ambicingiausių švietimo ir ugdymo įstaigų plėtros etapų. Per trejus metus Vilnius pastatys daugiau mokyklų ir darželių, nei buvo pastatyta per kelis pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius.
Miesto poreikiai: daugiau kokybiškos edukacinės plėtros
Vilniaus pradžios apima devynių naujų ugdymo įstaigų statybą – penkis darželius ir keturias mokyklas. Jos jau statomos ar tuoj bus pradėtos tuose rajonuose, kuriuose gyventojų skaičius per pastaruosius metus augo sparčiausiai: Pilaitėje, Pašilaičiuose, Pavilnyje, Kalnėnuose, Jeruzalėje, Šnipiškėse, Perkūnkiemyje ir kituose besiplečiančiuose rajonuose. Skaičiuojama, kad naujos įstaigos sudarys sąlygas arčiau namų ugdytis daugiau kaip 4 tūkst. vaikų ir taps reikšminga miesto socialinės infrastruktūros tinklo dalimi.
Unikalus finansavimo modelis
Projektas išsiskiria ne tik apimtimi, bet ir įgyvendinimo modeliu. Pirmą kartą sostinėje vienoje investicinėje programoje sujungiamas visas naujų ugdymo įstaigų paketas, kuriam įgyvendinti taikomas Vilniaus vystymo kompanijos sukurtas finansavimo modelis. Programos finansavimas užtikrinamas Europos investicijų banko ir Šiaurės investicijų banko ilgalaikėmis paskolomis. Bendra paskolų vertė siekia 168 mln. eurų, o kartu su Vilniaus vystymo kompanijos investicijomis projekto biudžetą sudaro 177 mln. eurų. Toks finansavimo modelis padeda užtikrinti intensyvesnę švietimo infrastruktūros plėtrą. Sutartis su bankais pasirašyta šių metų sausį ir galios dvidešimt dvejus su puse metų – visą laikotarpį, kol įmonė rūpinsis ir prižiūrės visas šias įstaigas.
„Nepaprastai svarbu, kad mūsų komandos sugalvotas unikalus finansavimo modelis leidžia per tokį trumpą laiką pastatyti Vilniui mokyklas tose vietose, kur poreikis yra milžiniškas. Tai, kad sostinėje po gana ilgo laiko vėl kasamos laiko kapsulės ir pradedamos statybos, mums yra didelė šventė“, – teigia Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.
Individualūs edukacinės architektūros projektai
Programa unikali tuo, kad joje atsisakoma universalių tipinių sprendinių. Kiekvienam objektui buvo organizuojami atskiri architektūriniai konkursai, todėl visos ugdymo įstaigos suprojektuotos individualiai, įvertinant konkretaus sklypo aplinką, reljefą, bendruomenės poreikius ir kuriant šiuolaikinius ugdymo standartus atitinkančias erdves. Ugdymo pastatai formuojami kaip daugiafunkciai centrai, kuriuose mokymosi erdvės derinamos su sporto, laisvalaikio ir viešąjį interesą atliepiančiomis funkcijomis.
„Projektuojant naujus darželius buvo svarbus ne tik architektų darbas. Į projektavimo procesą įtraukėme patyrusius urbanistus ir ugdymo ekspertus, kurie padėjo suprojektuoti darželius ir maksimaliai pritaikyti juos šiandieniams poreikiams.“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovas Arūnas Stravinskas.
Mokyklos ir darželiai taps ir bendruomenių centrais
Dauguma naujų ugdymo įstaigų bus atviros bendruomenei – jose numatomos erdvės, kuriomis gyventojai galės naudotis ir po ugdymo proceso: sporto infrastruktūra, renginių ir įvairių veiklų erdvėmis, o dalyje objektų – ir baseinais. Projektuojant buvo numatyti prieinamumo sprendiniai, užtikrinantys, kad naujieji pastatai būtų patogiai naudojami ir žmonėms su negalia. Toks požiūris atitinka šiuolaikines Europos ugdymo architektūros tendencijas, kai mokykla ar darželis tampa ne atskiru statiniu, o aktyvia miesto dalimi.
„Sparčiai augančiuose rajonuose reikia vertinti ne tik dabartinį mokinių skaičių, bet ir būsimą gyventojų bei jaunų šeimų daugėjimą. Tokiose teritorijose projektuojama mokykla turi būti ne tik šiuolaikiška ugdymo įstaiga, bet ir viešosios infrastruktūros objektas, lengvai pritaikomas besikeičiantiems bendruomenės poreikiams“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos projektų vadovė Eimantė Andrijauskaitė.
Numatoma, kad didžioji dalis objektų bus baigti iki 2028 m. rugpjūčio mėnesio. Ši programa taps vienu didžiausių pastarųjų dešimtmečių viešųjų investicijų projektų sostinės švietimo infrastruktūroje ir kartu parodys, kaip galima kompleksiškai spręsti sparčios urbanizacijos keliamus socialinės infrastruktūros iššūkius. Išsamiau pristatome penkias iš devynių jau kylančių mokyklų ir darželių.
Lopšelis-darželis Pajautos g. 7, Pilaitė
Projektuotojas: UAB „Atamis“
Rangovas: UAB „KRS“
Projekto vadovas: Arūnas Stravinskas (Vilniaus vystymo kompanija)
Sausį Pilaitėje pradėtas statyti ir jau puikiai matomas lopšelis-darželis išsiskirs lanksčia ugdymo aplinka, kurioje vidaus erdvės glaudžiai susiejamos su lauko teritorija. Projekto sprendiniai leis ugdymo veiklas perkelti už tradicinių patalpų ribų, o vidinis kiemas, edukacinės zonos ir su pastatu susietos lauko erdvės taps neatsiejama kasdienio vaikų ugdymo dalimi. Tokiu būdu kuriama aplinka, skatinanti vaikų savarankiškumą, kūrybiškumą ir aktyvų pažinimą.
Vienam sparčiausiai augančių sostinės rajonų skirtą darželį galės lankyti apie 320 vaikų, čia veiks 16 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių. Apie 3,55 tūkst. kv. m ploto dviejų aukštų U formos pastatas statomas aplink vidinį kiemą, kuris tamps pagrindine lauko veiklų erdve. Čia numatyta renginių ir sporto terasa, edukacinis daržas, žaidimų aikštelės ir grupių kiemeliai su pavėsinėmis. Pastate suplanuota universali sporto ir aktų salė su tiesioginiu išėjimu į lauką bei atskiras baseino korpusas. Projektuojant daug dėmesio skiriama tvarumui. Pastate numatoma saulės elektrinė, o baseino korpuso stogas ir sienos bus apželdinti augalais.
Lopšelis-darželis Aušrinės g. 10, Verkiai (Balsiai)
Projektuotojas: UAB „Ponama“
Rangovas: UAB „KRS“
Projekto vadovas: Arūnas Stravinskas (Vilniaus vystymo kompanija)
Svarbiausias Balsiuose statomo lopšelio-darželio bruožas – artimas santykis su gamta. Sklype augantis pušynas taps neatsiejama ugdymo aplinkos dalimi, o erdvės suprojektuotos taip, kad skatintų vaikų smalsumą, kūrybiškumą ir aplinkos pažinimą. Greta tradicinių žaidimų aikštelių bus formuojamas pažintinis takas su poilsio ir veiklų zonomis, sūpynėmis, laipynėmis, šiltnamiu ir kitais gamtos pažinimą skatinančiais elementais. Sparčiai augančiame rajone kuriama ugdymo įstaiga papildys socialinės infrastruktūros tinklą ir sudarys sąlygas ugdyti apie 290 vaikų.
Nedidelio mastelio tūrinė kompozicija leis pastatui harmoningai įsilieti į gyvenamąją aplinką ir išsaugoti esamą kraštovaizdį. Apie 4,1 tūkst. kv. m ploto dviejų aukštų pastatą sudarys šeši tarpusavyje sujungti tūriai – trys grupių korpusai, centrinė viešųjų funkcijų dalis ir atskiras baseino korpusas. Darželyje veiks 14 ugdymo grupių, daugiafunkcė salė, neformaliojo ugdymo erdvės ir bendruomenei skirtas baseinas su atskiru įėjimu. Teritorijoje numatomos sporto ir žaidimų erdvės, lauko renginių aikštė bei kitos ugdymui pritaikytos lauko zonos.
Progimnazija Pavilnionių g. 25, Perkūnkiemis
Projektuotojas: MB „De architectura“
Rangovas: UAB „EIKA Construction“
Projekto vadovė: Eimantė Andrijauskaitė (Vilniaus vystymo kompanija)
Perkūnkiemio progimnazija jau statoma vienoje sparčiausiai augančių Vilniaus teritorijų, kur švietimo infrastruktūros poreikis ilgą laiką augo kartu su naujų gyvenamųjų kvartalų plėtra. Mokykla kuriama kaip mokslo miestelis, kuriame ugdymas vyksta ne tik klasėse, bet ir bendrose mokymosi, kūrybos bei bendravimo erdvėse.
Naująją ugdymo įstaigą galės lankyti vaikai iš Tarandės, Perkūnkiemio ir Pašilaičių teritorijų, kuriose ypač trūksta ugdymo vietų. Apie 1,48 ssha plote formuojamas keturių aukštų, beveik 13 tūkst. kv. m ploto pastatas iš skirtingų funkcinių blokų. Progimnazijoje numatytos 22 klasės, kuriose mokysis apie 612 mokinių, gamtos mokslų laboratorijos, kūrybinės erdvės, biblioteka, dviejų sporto salių kompleksas ir 25 m keturių takų baseinas.
Mokymosi aplinka čia išplečiama už tradicinių vidaus erdvių ribų. Žaidimų erdvė numatyta ant bibliotekos stogo, trečiame aukšte projektuojamas atviras sodas, o ketvirtame – terasa, skirta gamtos mokslų pamokoms lauke. Greta pastato bus kuriamos sporto ir laisvalaikio zonos, o tvarumo sprendiniuose numatomi želdinti stogai bei saulės elektrinei įrengti pritaikytos konstrukcijos.
Progimnazija, S. Lozoraičio g. 95, Pavilnys
Projektuotojas: MB „De architectura“
Rangovas: UAB „Gilesta“
Projekto vadovė: Eimantė Andrijauskaitė (Vilniaus vystymo kompanija)
Pavilnyje architektūros studijos suprojektuota progimnazija taps ne tik nauja ugdymo įstaiga sparčiai augančiam rajonui, bet ir svarbiu viešosios infrastruktūros objektu, formuojančiu naują bendruomenės traukos centrą. Atsižvelgiant į Pavilnio reljefą ir gamtinę aplinką, pastato tūris skaidomas į atskirus blokus, taip mažinant jo mastelį ir lengviau integruojant jį į aplinką. Mokykla suprojektuota kaip daugiafunkcė erdvė, kurioje ugdymo procesas derinamas su bendruomenės veikloms skirtomis funkcijomis.
2,5 ha teritorijoje statomas apie 11 tūkst. kv. m ploto, trijų aukštų pastatas, skirtas daugiau kaip 900 mokinių. Progimnazijoje veiks 32 klasės ir dirbs 65 pedagogai. Švietimo įstaigoje numatomos gamtos mokslų laboratorijos, menų ir kūrybinės erdvės, biblioteka, iki 300 žiūrovų talpinanti renginių salė, sporto salė ir keturių 25 m takų baseinas. Greta mokyklos bus sporto ir laisvalaikio zonos, kurios papildys rajono viešąją infrastruktūrą.
Gimnazija M. Marcinkevičiaus g. 72, Santariškės
Projektuotojas: „Architektūros linija“, Lietuvos ir Suomijos UAB
Rangovas: UAB „Naresta“
Projekto vadovė: Eimantė Andrijauskaitė („Vilniaus vystymo kompanija“)
Ties Jeruzalės ir Santariškių rajonų sankirta statoma gimnazija taps šiuolaikiška ugdymo įstaiga, kuri derės su aplinkos užstatymu ir teritorijos planu. Formuojami keturi korpusai, kurie vizualiai skaidys pastatą ir organiškai įlies jį į kraštovaizdį. Apie 8,8 tūkst. kv. m ploto trijų aukštų pastate numatomos bendrojo ugdymo klasės, specializuotos mokymo erdvės, laboratorijos, biblioteka, aktų salė, valgykla ir sporto infrastruktūra.
Architektūrinė koncepcija daug dėmesio skiria ryšiui tarp pastato ir aplinkos. Greta tradicinių mokymosi erdvių bus kuriamos ir alternatyvios ugdymo vietos: lauko klasė, amfiteatras, skaityklos ir valgyklos terasos, skirtos mokytis, renginiams ir bendruomenės veikloms. Taip pat numatomos kokybiškos lauko erdvės, sporto ir laisvalaikio zonos. Gimnazijos teritorijoje bus kuriama įvairiapusė lauko infrastruktūra, į natūralų reljefą integruojant stadioną su bėgimo takais, krepšinio aikštelę, lauko treniruoklių zoną ir vaikų žaidimų erdves.
Kompleksinis sprendimas sparčiai augančiam miestui
„Noisy Owls“ vizualizacija
Šios Vilniaus pradžios ir dar kitos mokyklos bei darželiai, kurie netrukus bus pradėti statyti, taps vienu didžiausių miesto infrastruktūros plėtros pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Naujas projektų finansavimo ir įgyvendinimo modelis leidžia vienoje programoje sujungti skirtingus objektus, užtikrinti nuoseklų jų vystymą ir gerokai sutrumpinti laiką nuo sprendimo priėmimo iki infrastruktūros atsiradimo. Tai ypač svarbu siekiant laiku atliepti augančių bendruomenių poreikius ir kurti patogesnę miesto aplinką, kurioje svarbiausia infrastruktūra atsiranda ten, kur jos labiausiai reikia.
