Pastaraisiais metais sporto paskirties statinių Vilniuje netrūko, tačiau lengvaatlečiams jau ilgą laiką profesionalios infrastruktūros sostinė pasiūlyti negalėjo. Situacija iš esmės pasikeitė, kai šalia Neries pakrantės ir Tuskulėnų dvaro parko pradėjo kilti naujas Žirmūnų lengvosios atletikos maniežas. Jau metus statomas kompleksas netrukus užpildys dešimtmečius žiojėjusią spragą.
Vieta: Žirmūnų g., Vilnius
Plotas: 11 100 kv. m
Architektūra: „IMPLMNT architects“ (Aurimas Syrusas, Greta Brimė (Šidlauskaitė), Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Kotryna Bajorinaitė, Eglė Gečaitė, Ieva Sirijatavičiūtė, projekto vadovas – Viktoras Gricius)
Vystytojas: Vilniaus vystymo kompanija
Generalinis rangovas: „Infes“
Metai: 2022–2027
Vizualizacijos: Ivas Bagdonavičius
Daugiau nei 11 tūkst. kv. m ploto sporto objekto integracija į siaurą, gamtiškai ir istoriškai jautrią teritoriją reikalauja specifinės projektavimo kontrolės bei kompromisų, kuriuos Vilniaus vystymo kompanija kartu su projektą kūrusia architektų komanda „IMPLMNT architects“ sprendžia struktūriniais ir vadybos metodais. Teorinė užduotis pamažu tampa fizine, funkcionalia miesto dalimi, kurioje susikerta paveldo kontekstas, sporto bendruomenės lūkesčiai ir griežti techniniai reikalavimai.
Strateginė miesto investicija į sporto ateitį
Sostinės sporto bendruomenė jau ne vieną dešimtmetį susiduria su paradoksu: bėgimo ir kitų lengvosios atletikos disciplinų populiarumas mieste nuosekliai auga, tačiau profesionalios infrastruktūros, leidžiančios treniruotis ir organizuoti aukščiausio lygio varžybas ištisus metus, iki šiol trūksta. Esamas Žirmūnų maniežas nebeatitinka nei šiuolaikinių energinių, nei technologinių reikalavimų, o tai riboja sportininkų galimybes siekti aukštų rezultatų.
Naujas Žirmūnų lengvosios atletikos maniežas žymi kokybinį lūžį miesto sporto infrastruktūroje. Vilniaus vystymo kompanijos projekto vadovo Justo Macio teigimu, šis kompleksas yra ne tik fizinės erdvės trūkumo sprendimas, bet ir įsipareigojimas miesto ateičiai.
„Šiuo objektu siekiama užpildyti būtent šią spragą. Naujasis kompleksas suteiks kokybišką, modernią ir tarptautinius reikalavimus atitinkančią infrastruktūrą tiek profesionaliems sportininkams, tiek jauniesiems talentams“, – sako J. Macys.
J. Macys pabrėžia, kad tai ilgalaikė investicija į miesto ir šalies sporto ateitį – jeigu norime matyti Lietuvos lengvaatlečių pergales tarptautinėse arenose, sąlygos jiems augti turi atsirasti čia, Vilniuje. O naujoje bazėje treniruotis planuoja ir pasaulio čempionas Mykolas Alekna – tai geras ženklas, kad objektas jau dabar traukia aukščiausio lygio sportininkų dėmesį.
Ypač svarbus kelias iki 2027-ųjų: projektavimo valdymas siekiant tikslo
Visuomeninių pastatų statyba urbanizuotoje miesto teritorijoje visuomet reikalauja kompromiso tarp skirtingų interesų grupių ir institucinių reikalavimų. Šiame etape ypač svarbus tampa projekto valdymo vaidmuo. Prie komandos prisijungęs Vilniaus vystymo kompanijos projektavimo valdymo vadovas Evaldas Kekys pažymi, kad šio objekto mastelis ir svarba miestui reikalauja itin griežto procesų sinchronizavimo.
„Projektą perėmiau prieš pat bendrosios ir specialiųjų ekspertizių etapą – tai laikas, kai visi sprendiniai turi būti galutinai subalansuoti. Per palyginti trumpą laiką įsigilinti į jau priimtus sprendinius, įvertinti riziką ir likusius darbus“, – pasakoja E. Kekys.
Anot jo, didžiausią iššūkį šiame etape kėlė būtinybė suderinti skirtingas kompetencijas, interesus ir terminus taip, kad projektas galėtų sklandžiai judėti į kitą etapą. Lengvosios atletikos maniežas, pasak J. Macio, yra vienas svarbiausių vystomų objektų jų portfelyje. Dėl jo reikšmės nuolat skiriamas ypatingas dėmesys eigai, terminų laikymuisi, kokybės užtikrinimui ir aktyviam dialogui su visomis suinteresuotosiomis šalimis.
Sportas gamtos ir istorinės aplinkos kontekste
Sklypas, kuriame statomas lengvosios atletikos maniežas – tai 1,3 ha teritorija Žirmūnuose. Projektas vystomas ne Neries pakrantėje, o gretimoje teritorijoje, kur anksčiau stovėjo apleisti statiniai (buvusi sporto mokykla, automobilių aikštelė, futbolo aikštė). Jo kaimynystėje – istoriškai ir emociškai jautri aplinka: Tuskulėnų dvaras ir Tuskulėnų rimties parko memorialo kompleksas.
Tokiame kontekste statyti didelio tūrio sporto statinį – užduotis, kurios negalima spręsti vien normatyvais. Tačiau kompleksas taip pat privalo atitikti griežtus Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (angl. World Athletics, WA) standartus.
„Tokio masto ir sudėtingumo projekte skirtingų reikalavimų pusiausvyra pirmiausia valdoma plėtojant nuoseklią ir atvirą visų projekto dalyvių komunikaciją, – sako E. Kekys. – Kiekvienas sprendinys turėjo būti vertinamas kompleksiškai – architektūros kokybės, poveikio aplinkai, techninio įgyvendinamumo ir būsimo naudojimo požiūriais.“
Ryšys tarp Žirmūnų gatvės ir upės
Kūrybinėje stadijoje komplekso architektai, „IMPLMNT architects“, tūrinės pastato kompozicijos ieškojo reaguodami į išskirtinį sklypo kontekstą: skirtingų laikotarpių urbanistines struktūras, dvaro ir memorialo aplinką, reljefą ir Neries pakrantę. Siauras sklypas tokioje aplinkoje ir didelių erdvių reikalaujanti maniežo tipologija – derinys, kuriam reikėjo aiškaus principo. Juo tapo vizualinis pastato mastelio smulkinimas.
„Siekėme, kad pastatas taptų ne tik sporto infrastruktūros objektu, bet ir natūralia miesto audinio dalimi, kuriančia ryšius su Tuskulėnų dvaru ir memorialiniu kompleksu, Nerimi ir Žirmūnais“, – sako „IMPLMNT architects“ komanda.
Architektūrinę išraišką lėmė keli veiksniai:
- teritorijos charakteris,
- urbanistinis mastelis,
- maniežo funkcija.
Pastato tūriai išdėstyti taip, kad sklype atsirastų vizualiniai koridoriai, jungiantys Žirmūnų gatvę su upe. Suformuotos viešosios erdvės siejamos su pėsčiųjų jungtimis – taip sustiprėjo ryšys su Nerimi, o komplekso mastelis vizualiai susmulkėjo. Reljefo išnaudojimas leido įveiklinti pastatą tiek Žirmūnų gatvės, tiek „EuroVelo“ trasos lygyje, natūraliai įsitraukiant į skirtingus miesto ir pakrantės judėjimo scenarijus.
Erdvios sporto patalpos susmulkintuose tūriuose
Lengvosios atletikos maniežas iš esmės yra didžiulis, funkciniais parametrais apribotas tūris. WA standartai diktuoja aiškų minimalų patalpų aukštį, bėgimo takų ilgį ir saugos zonas, todėl architektai turėjo ribotą laisvę koreguodami tūrį pastato viduje. Projekto autoriai pasirinko išorinio tūrio smulkinimo strategiją, kuri leido išvengti agresyvaus, vientiso monolito įspūdžio.
„Pastato kompozicijoje atsirado trys sudedamosios dalys: dvaro mastelis, maniežo didysis tūris ir korpusas, reaguojantis į Žirmūnų urbanistinį charakterį. Net ir pagrindinis maniežo tūris yra susmulkintas, kiek tik leido jo funkcija – tai gana neįprasta tokio tipo statiniams, tačiau padeda darniai įsilieti į aplinką“, – aiškina architektas Aurimas Syrusas.
Lengvosios atletikos maniežas yra kelių tūrių ir jų kuriamų erdvių sistema:
Pietinis korpusas: artėjant prie Tuskulėnų dvaro, komponuotas mažiausias maniežo tūris kartu su žaliąja erdve.
Pagrindinis maniežo pastatas: dominuojanti funkcinė dalis, kurio tūris yra suskaidytas fasadų ritmika ir medžiagiškumu, siekiant vizualiai jį palengvinti.
Šiaurinis korpusas: ši dalis savo proporcijomis ir aukštingumu reaguoja į gretimą gyvenamąjį užstatymą, o šalia formuojama erdvė užbaigiama žaliąja zona, kuri sukuria papildomą atstumą iki kaimyninių pastatų.
Ypatingą reikšmę turi Žirmūnų gatvė – ji yra pagrindinė urbanistinė ašis. Iš kitos pusės, pakrantės atžvilgiu, suformuotos skaidrios pastato erdvės, kuriančios santykį su gamtiniu karkasu ir pėsčiųjų bei dviračių trasa.
Sklypas išliko pralaidus ir atviras visuomenei, o suformuotos properšos, arba lauko koridoriai, funkciniu atžvilgiu nenutraukia ryšio tarp urbanizuoto Žirmūnų rajono ir žaliosios Neries pakrantės. Laiptai, vedantys nuo gatvės link pakrantės, skirti ne tik praeiti – juose integruotos žaliosios zonos, todėl jie natūraliai virsta poilsiui skirta viešąja erdve. Šalia esanti kavinė taip pat formuoja traukos tašką. O sklypo šiaurinėje ir pietinėje dalyse projektuotos ramesnio pobūdžio poilsiui pritaikytos žaliosios zonos.
Lengvosios atletikos maniežas pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos standartus
Naujasis maniežas projektuotas pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos standartus. Pagrindinis funkcinis plotas sieks 7,7 tūkst. kv. m, pagalbinės patalpos – dar 3,4 tūkst. kv. m.
Didžiojoje pagrindinėje erdvėje sportininkams bus įrengtas 200 m ilgio šešių takelių bėgimo takas, 60 m ilgio aštuonių takelių sprinto takas, šuolių į aukštį, į tolį ir trišuolio sektoriai, šuolių su kartimi bei rutulio stūmimo sektoriai.
Apšilimo erdvėje numatytas 60 m ilgio keturių takelių bėgimo takas apšilimui, tolimųjų metimų (ieties, disko) ir rutulio stūmimo sektoriai, taip pat dvi sporto salės ir papildoma salė aukšto meistriškumo atletams.
Antrame aukšte suprojektuotas balkonas, kuris gali tapti tiek VIP tribūna, tiek treniruočių erdve mažiesiems.
Sporto normatyvų ir kūrybinės laisvės pusiausvyroje
Architektų komanda pripažįsta, kad praktikoje įprastai tenka balansuoti tarp griežtai standartizuotų reikalavimų ir kūrybinės laisvės. Projektuojant Žirmūnų lengvosios atletikos maniežą WA standartai buvo privalomi, norint sėkmingai įgyvendinti projektą. Vis dėlto jie neeliminavo kūrybinės laisvės.
„Nors dalies pastato tūrių ir vidaus erdvių matmenys buvo griežtai apibrėžti funkcinių poreikių, reikšmingą projekto dalį pavyko išlaikyti atvirą architektūrinei interpretacijai. Ieškojome tūrių tarpusavio santykio, proporcijų, jų ryšio su aplinka, medžiagiškumo ir fasadų išraiškos. Taip pat daug dėmesio skyrėme pastato atvirumo temai, natūralios šviesos patekimui į vidaus erdves“, – teigia architektė Greta Brimė.
Vis dėlto iššūkių taip pat netrūko. Architektai pripažįsta, kad tiksliai suprasti šio specifinio sporto poreikius buvo sudėtinga užduotis. Tačiau tai ir buvo įdomiausia dalis – atrasti urbanistinio konteksto, architektūrinio tūrio ir nepriekaištingo funkcinio išpildymo sprendimą.
Geriausiai projektą įvertinti gali sporto bendruomenė
Vilnius tokio masto ir kokybės lengvosios atletikos infrastruktūros laukė ne vieną dešimtmetį. Todėl Vilniaus vystymo kompanija šį dėmesį vertina ne kaip spaudimą, o kaip atsakomybę užtikrinti, kad miestas gautų objektą, kuris sėkmingai bus naudojamas daugelį metų.
Vystytojai glaudžiai bendradarbiauja tiek su būsimu operatoriumi, tiek su Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir kitais sporto bendruomenės atstovais. Šis žingsnis – signalas, kad bendruomenės įtraukimas yra ne tik kūrėjų-architektų pareiga, bet ir vystytojų atsakomybė, siekiant užtikrinti kokybišką miesto plėtrą ir atnaujinimą.
„Mums svarbu, kad galutinis rezultatas atitiktų ne tik techninius ir statybinius reikalavimus, bet ir realius būsimų naudotojų poreikius. Nuolatinis dialogas leidžia priimti labiau pagrįstus sprendimus ir užtikrinti, kad užbaigus statybas Vilnius turėtų modernų, funkcionalų ir tarptautinius standartus atitinkantį lengvosios atletikos centrą“, – sako J. Macys.
Tiek projekto valdymo komandoje, tiek rangovų komandose retai dirba aukščiausio lygio lengvosios atletikos specialistai. Todėl Vilniaus vystymo kompanija rinkosi kryptį, kurioje gali remtis žmonėmis, kasdien naudosiančiais šią infrastruktūrą ir geriausiai suprantančiais savo sporto šakos specifiką.
„Jų įžvalgos padėjo įvertinti sprendimus ne tik iš techninės ar statybinės, bet ir iš praktinės sporto perspektyvos. Nors konsultacijos nekeitė esminės projekto krypties, jos turėjo reikšmingą įtaką daugeliui konkrečių sprendimų“, – papildo J. Macys.
Aukšto meistriškumo sporte labai svarbios net iš pirmo žvilgsnio menkos detalės, tokios kaip treniruočių zonų organizavimas, erdvių funkcionalumas, įrangos išdėstymas ar sportininkų judėjimo logika. Kartais būtent jos lemia, ar tam tikra erdvė bus patogi kasdien naudoti, ar liks nefunkcionali.
„Galutinis šio objekto vertintojas bus ne projekto komanda ar rangovas, o sportininkai, treneriai ir visa lengvosios atletikos bendruomenė“, – teigia Vilniaus vystymo kompanijos projekto vadovas.
