Blog

Kodėl Vilniuje sumažėjo prabangaus būsto pardavimai?

Projektas „Basanavičiaus 9A“. „Eikos“ nuotr.

Pirminio būsto rinka Vilniuje pernai augo vidutiniškai 20 proc. ir jau trečius metus iš eilės, o pirkėjai buvo aktyvesni už nekilnojamojo turto (NT) plėtotojus: butų nupirkta daugiau, nei jų buvo pasiūlyta rinkai. Tai lėmė sumažėjusį laisvo būsto likutį iki 3 600 butų ir vidutiniškai tik 8 proc. augusias būsto kainas – iki 1730 eurų už kvadratinį metrą. 2017 metais tikimasi kur kas didesnio plėtotojų aktyvumo, o prielaidų pasiūlos deficitui ar reikšmingesniam kainų augimui neturėtų atsirasti.

Praėjusiais metais NT plėtotojai Vilniuje pardavė beveik 4 200 naujos statybos butų, kai dar 2015 metais buvo užfiksuota apie 3 500 tokių sandorių, prieš dvejus metus – mažiau nei 3 000. Tai rodo pardavimų augimą penktadaliu kasmet.

„Per 2016 m. daugiausiai – 43 proc. – augo vidutinės klasės būsto pardavimai, 22 proc. – ekonominės klasės pardavimai, tuo tarpu kai prabangaus būsto pardavimai nukrito net 36 proc. Šį pokytį lėmė ne paklausos mažėjimas, o pasiūlos stygius dėl tokio pobūdžio projektų sudėtingumo ir plėtrai tinkamų sklypų trūkumo“, – teigia UAB „Eika“ Plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Nepaisant nekilnojamojo turto plėtotojų pastangų, pirkėjai šiais metais nupirko daugiau butų, nei jų buvo pasiūlyta rinkai. Todėl laisvų butų sandėlis ne tik neišaugo, bet net nežymiai sumažėjo nuo 3 800 pernai iki 3600 butų šiemet. Absoliučiai didžioji laisvų butų dalis yra dar tik statomuose arba neseniai pradėtuose statyti namuose, ir tik apie 500 butų, arba apie 14 proc. viso likučio, yra užbaigtuose projektuose.

Antrus metus iš eilės Vilniaus pirminėje būsto rinkoje metų pabaigoje yra daugiau vidutinės klasės butų (46 proc. pasiūlos) nei ekonominės (40 proc. pasiūlos). Prestižinis būstas sudaro 14 proc. laisvų butų. „Nėra įprasta situacija, kai brangesnio būsto siūloma daugiau nei pigesnio, tačiau tai rodo pasikeitusią pirkėjų elgseną ir poreikį investuoti į kokybiškesnį bei ilgalaikę vertę turintį būstą. Vyrauja nuomonė, kad unikalesnis ir arčiau miesto centro esantis būstas bus mažiau jautrus galimiems būsto vertės pokyčiams“, – sako UAB „Eika“ atstovas.

Projektas „Tilto-12“. „Eikos“ nuotr.

Būstas nuomai pastaraisiais metais yra viena iš didžiausią grąžą bei vertės stabilumą teikiančių investavimo rūšių. Per 2016 m. būsto įsigijimui paskola pasinaudojo 56 proc. visų „Eikos“ būsto pirkėjų, tuo tarpu kai 2015 m. tokių buvo apie 50 proc. Tikėtina, kad 2017 m. šis rodiklis perkops 60 proc. sandorių ribą. 2016 m. investuotojai nupirko apie 30 proc. visų butų, o tai yra daugiausiai iš visų „Eikos“ išskiriamų pirkėjų kategorijų.

Vidutinė pirminio būsto kaina Vilniuje per metus paaugo 8 proc. arba beveik tiek pat kiek ir prieš metus: nuo 1 600 Eur už kvadratinį metrą iki 1 730 Eur už kvadratinį metrą. Didžiausią įtaką tam turėjo ekonominės klasės būsto brangimas, kuris sudarė apie 16 proc. iki 1 400 Eur, o prestižinis būstas brango apie 11 proc. iki 2 800 Eur už kvadratinį metrą. Vidutinės klasės būsto, kurio pasiūla ir paklausa buvo didžiausia, kainos lygis nepakito ir sudarė apie 1 690 EUR už kvadratinį metrą.

„2017 metais daugiausiai NT plėtotojų dėmesio turėtų sulaukti prabangaus būsto segmentas. Paskutinius porą metų rinką papildydavo nedideli prestižiniai projektai Vilniaus senamiestyje, kurių realizacija, bent jau geriausių butų, būdavo ypatingai greita. Ateinančiais metais šis rinkos segmentas sulauks keleto didesnių projektų, kurie padidins konkurenciją ir suteiks daugiau pasirinkimo galimybių pirkėjams. Didžiausią potencialą augti kitais metais turi ekonominės klasės būstas, tačiau plėtotojams jis yra mažiausiai įdomus dėl žemesnių pelno maržų ir vidutinės klasės populiarumo“, – prognozuoja M. Žibūda.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.