Kiek kvadratinių metrų buto galite įsigyti už mėnesio algą?

2016 lapkričio 8 d.
SA archyvo nuotr.
SA archyvo nuotr.

„Swedbank“ atlikta palyginamoji trijų Baltijos šalių būsto rinkų pirmojo šių metų pusmečio analizė rodo, kad sparčiausiai gyvenamasis būstas brangsta Vilniuje. Per metus būsto kainos čia paaugo 9 proc., ir šių metų birželio pabaigoje vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė 1 356 eurus.

Minėtuoju laikotarpiu būsto kainos Taline augo 4 proc., ir čia jis kainuoja brangiausiai 1 515 eurų už kv. metrą. Tuo tarpu Rygoje būsto kainos per metus sumažėjo 2 procentais. Latvijos sostinėje būstas išlieka pigiausias, čia vieno kv. metro kaina siekia 925 eurus.

„Nors Vilniuje būsto kainos augo sparčiausiai, esame toli nuo rinkos perkaitimo, kurį matėme 2008 metais, kuomet kainos Vilniuje buvo pašokusios aukščiau 1,6 tūkst. eurų kartelės.

Kaimyninėje Rygoje žemesnės kainos išlieka dėl kelių priežasčių. Visų pirma, krizės metais kainos čia smuko daugiau nei 60 procentų, labiausiai visose Baltijos šalyse. Be to, būsto kainoms įtakos turi ir prieš kelerius metus įsigaliojusios imigracijos įstatymo pataisos, kurios užsieniečiams, norintiems gauti leidimą gyventi šalyje, padidino sumą, už kurią jie privalo įsigyti nekilnojamojo turto“, – Baltijos šalių gyvenamojo būsto rinkas lygino „Swedbank“ Lietuvoje Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

J. Gumuliauskienė taip pat pastebi, kad lietuviai ir estai mieliau renkasi naujos statybos būstą, o Latvijos gyventojai tokio tipo būsto įsigyja mažiau. 2016 m. pirmojo pusmečio duomenimis, 29 proc. visų būsto sandorių Lietuvoje ir Estijoje sudaro perkamas naujos statybos būstas tuo tarpu, kai Latvijoje ši dalis siekia tik 16 proc. Didesnė naujo ir brangesnio būsto dalis sandoriuose atitinkamai turi įtakos ir vidutinei būsto kainai.

Aktyviausiai būstą pirko estai

Tačiau pastaruosius metus Rygos rinkoje jau fiksuojamas atsigavimas – palyginti su 2015 m. pirmuoju ketvirčiu, būsto sandorių skaičius išaugo 24 procentais. Vilniaus būsto sandorių rinka taip augo ir fiksavo 14 proc. augimą, Talino – 2 procentų. Tiesa, vertinant pagal sandorių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, skaičių, aktyviausia rinka išlieka Taline. Čia atliekama 20 sandorių 1 tūkst. gyventojų, Lietuvoje 18 sandorių, Rygoje 14.

pixabay.com nuotr.

Talinas (Estija)

„Swedbank“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad vertinant atlyginimo ir būsto kainos santykį, būsto įsigijimas yra labiausiais prieinamas rygiečiams. Per pirmąjį šių metų pusmetį darbo užmokestis Latvijoje augo, o nekilnojamo turto kainos traukėsi. Todėl Rygos gyventojai už vieną vidutinį mėnesio darbo užmokestį įstengia nusipirkti 74 proc. gyvenamojo būsto 1 kv. metro. Taline, kur darbo užmokestis šiais metais taip pat augo greičiau nei nekilnojamojo turto kainos, gyventojas nusipirktų kiek mažiau – 69 proc. vieno kv. metro. Mažiausiai už vidutinį mėnesio atlyginimą įsigytų vilniečiai, viso labo pusę vieno kv. metro.

Daugiausia sandorių skolintomis lėšomis – Latvijoje

Panaši augimo dinamika fiksuota ir Baltijos šalių būsto finansavimo rinkose. Palyginus su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, būsto paskolų portfelis Lietuvoje per metus augo 6 proc. ir šių metų birželio pabaigoje sudarė 7 mlrd. eurų. Estijoje taip pat fiksuotas 4 proc. augimas, o bendra portfelio vertė sudarė beveik 7,2 mlrd. eurų. Latvijoje vyko atvirkštinis procesas – portfelis traukėsi beveik 4 proc. ir pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje siekė 4,4 mlrd. eurų.

pixabay.com nuotr.

Ryga (Latvija)

„Lyginant su piko metais 2008-aisiais, būsto finansavimo rinkos Lietuvoje ir Estijoje yra visiškai atsigavusios ir pasiekusios tvarų augimą. Ir Lietuvos, ir Estijos būsto paskolų portfeliai savo šių dienų apimtimi nuo 2008-ųjų atsilieka 2 procentais. Latvijos rinkoje dar laukiama persilaužimo – nuo piko metų ji atsilieka 38 proc., tačiau naujų paskolų išdavimas čia pastaruoju metu įgauna didesnį pagreitį nei kitose Baltijos šalyse“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ atstovė.

Pasak J. Gumuliauskienės, skaičiuojama, kad 2016 m. pirmąjį pusmetį Latvijoje 69 proc. būsto sandorių buvo sudaryta skolintomis lėšomis. Estijoje ši dalis siekė 56 proc., Lietuvoje 38 procentus.

Komentarai