Valstybinė Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, įgyvendinusi projektą „Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimas“, po ketverius metus trukusių darbų, lankytojams atvėrė ekspoziciją po atviru dangumi – atkurtą Viduramžių miesto fragmentą – trijų amatininkų sodybų kompleksą, dar vadinamą Skansenu. Statyboms panaudotas tik kirvis – tokiu būdu tiksliai atkartota tuometė technologija.
Skanseno – etnografijos kraštotyros muziejaus po atviru dangumi – koncepcijos pradininkai – švedai, Stokholmo Skanseno parke pradėję eksponuoti liaudies statybos paminklus, namų apyvokos daiktus, padargus.
Įgyvendinant projektą, atlikti archeologijos paveldo objektų tvarkybos darbai, likviduoti erozijos židiniai ir piliakalnių šlaitų nuošliaužos, įrengti pažintiniai pėsčiųjų takai ir laiptai į piliakalnius, apžvalgos ir atokvėpio aikštelės, suolai ir informacijos stendai, pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII–XIV amžiaus Kernavės viduramžių miesto fragmentas ir įrengtos dviejų archeologinių vertybių rekonstrukcinės ekspozicijos – Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinyno (I tūkstm. pr. Kr.) ir seniausio Lietuvoje žinomo grįsto kelio fragmento (IV amžius). Lankytojams įrengtas informacinis centras.
Kernavė – vienas svarbiausių ir archeologijos požiūriu įdomiausių paminklų Centrinėje bei Rytų Europoje. Pirmieji gyventojai čia atsikraustė kone prieš 12 tūkst. metų. „Čia žmonės gimdavo, augdavo, dirbdavo, kariaudavo, mirdavo ir buvo laidojami. Todėl 196,2 hektarų teritorijoje aptikta ir daugiau ar mažiau tyrinėta daugiau kaip 40 įvairių epochų paminklų (ištirta daugiau nei 8000 kv. m ploto). Tai leidžia apžvelgti ne tik atskirus mūsų proistorės etapus, bet ir rekonstruoti ištisą gyvensenos bei laidosenos šiame regione raidą“, – pasakojo Kernavės rezervato direktorius Saulius Vadišis.
Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje pradėti 1979 metais. Archeologinių kasinėjimų metu aptikti IV–XIV amžių kultūriniai sluoksniai. 1979-aisiais tyrinėta ir dalis gyvenvietės, buvusios šiaurės rytinėje Lizdeikos kalno piliakalnio papėdėje. Nuo to meto archeologiniai kasinėjimai Kernavėje vykdomi kiekvieną vasarą.
Projektui įgyvendinti buvo skirta daugiau nei milijonas eurų.
