Atsižvelgti į paminklinio pastato specifiką projektuojant ir montuojant elektros sistemas teko ir elektros bei žaibosaugos darbus vykdžiusiai bendrovei „Elpreka“.
Įmonė pakeitė visus apšvietimo ir jėgos skydus, kompiuterinio valdymo sistemas, pagal šiandienes higienos normas įrengė apšvietimo ir jėgos tinklus. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Petras Sadauskas pripažino: naujame priestate dirbti buvo paprasčiau. „Bet mes darbų į mažus ar didelius neskirstome“, – replikavo P. Sadauskas. Dabar bendrovės „Elpreka“ specialistai parengė elektros darbų projektą ir skaičiuoja sąmatą kitam KJG komplekse suplanuotam projektui – rekonstruotose bažnyčios priestato patalpose įsikursiančiai bibliotekai.
Rangovai sprendė sudėtingas užduotis
Visus darbus senajame korpuse „Struktūra“ ir subrangovai pasistengė atlikti per vasarą – kad nebūtų trikdomas ugdymo procesas.
Naujajame korpuse įmonės „Struktūra“ meistrams teko darbuotis jau sandarioje dėžutėje – statyti pertvaras, vitrinas, kloti grindis. Generaliniam rangovui reikėjo išpildyti ne vieną sudėtingą architektų sprendinį. „Esu dirbęs su įvairiais rangovais ir turiu pasakyti, kad „Struktūra“ parodė aukščiausio lygio požiūrį į darbą, neturiu jai nė vieno priekaišto“, – patikino G. Natkevičius.
V. Petrauskas didžiuojasi sunkaus darbo rezultatu ir gimnaziją apžiūrėjusio Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje komentaru. Šis konstatavo, kad tokio lygio mokyklos, kur tiek dėmesio skirta architektūros, medžiagų ir atlikimo kokybei, reikėtų paieškoti ir Vokietijoje.
KJG dalyvavo kiekviename rekonstrukcijos ir statybos žingsnyje. „Abu generaliniai rangovai turėjo subrangovų, su visais bendravome ir mes patys. Ir tuo bendravimu džiaugėmės, nes daugelis atsižvelgė į tai, kad tai privati mokykla, neturinti iš kur nors skirtų lėšų, ir suteikė nuolaidų. Nė apie vieną rangovą negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio“, – užtikrino E. Zarembienė.
Statant priestatą buvo padaryta tik viena svarbi klaida – taupant taip trūkstamas lėšas tikėtasi apsieiti be kondicionavimo sistemos. Jau pirmą vasarą tai pasijuto, taigi problemą teko spręsti operatyviai. „Kaip tyčia prasidėjo klimato atšilimas“, – juokavo gimnazijos direktorius V. Saulius SJ.
Vis dėlto šiandien išlaidos energijai kur kas mažesnės, nei KJG administracija tikėjosi. „Kai apie 1998 metus buvo rengiama projektavimo užduotis, gal dar nebuvo daug kalbama apie energinio naudingumo klases, kiek žinau, jokia klasė ir nebuvo numatyta, bet rezultatu esame patenkinti. Energinio naudingumo problemos spręstos ir rekonstruojant senąjį korpusą“, – sakė KJG Plėtros skyriaus vadovė E. Zarembienė.
Planuose – sporto centro statyba
Nemažame KJG kieme buvo įrengta aptverta sporto aikštelė. Viena erdve dalijasi įvairaus amžiaus krepšinio, tinklinio ir futbolo mėgėjai. KJG administracija apgailestauja – kai vaikai krepšinį čia žaidžia žiemą, liūdna žiūrėti. Senajame priestate yra ir uždara, ankšta, mokyklos anksčiau kaip aktų salė naudota patalpa, kuri šiandien iš bėdos irgi pritaikyta kūno kultūros lavinimo pamokoms. Nepatenkintas sporto salių poreikis yra pagrindinė priežastis, kodėl KJG aukų rinkimo skaitiklis gimnazijos interneto svetainėje ir buhalterijos dokumentuose vėl sukasi – jėzuitai rengiasi naujam projektui.
Gimnazistams šiandien labiausiai trūksta dengtos sporto salės.
Nežinia, ar būtent sporto salių statybą Lietuvos jėzuitų provincija planavo, kai apie 2000-uosius nusipirko kelis nekilnojamojo turto objektus gretimame, Nemuno link besidriekiančiame kvartale. Bet sklype, šiandien naudojamame kaip „Daugirdo“ viešbučio automobilių stovėjimo aikštelė, turėtų atsirasti dar vienas naujas statinys – apie 2160 kvadratinių metrų ploto daugiafunkcis centras, kuriame numatytos ir kelios sporto salės. Šįkart ir sklypo savininkė valstybė, ir architektai tiksliai žino, kad po žeme sprendimų laukia XVI–XVII amžiaus rūsiai. Kiek anksčiau čia buvo atliekami archeologiniai tyrimai, rūsiai, kurių viename būta pirmojo Kauno kalėjimo, atkasti, išmatuoti ir užpilti.
Eksponuos istorinius rūsius
Pasakodamas apie šį projektą G. Natkevičius daro reveransą nekilnojamojo kultūros paveldo saugotojams. Nors ir jaučia nuoskaudą dėl vieno valdininko sprendimo, kai rengiant detalųjį priestato statybų planą kažkas iš paveldosaugininkų lengva ranka vienu metru pažemino aukštingumo reglamentą. Pradėjus projektuoti paaiškėjo, kad arba pastatas gali būti su labai plokščiu stogu, arba teks atsisakyti vieno aukšto, tai yra keturių klasių.
„Tokie sprendimai itin keisti, kai šalia vienoje perspektyvoje matai aukštą stogą turintį Perkūno namą. Įrengęs plokščią stogą negalėtum suvokti, kodėl taip yra“, – kalbėjo architektas.
