Blog

Kauno gimnazistų laimė – dienos kultūros vertybių apsuptyje

Pamokyti supratimo, kad negalima visko sverti pinigais, jėzuitai, G. Natkevičiaus vertinimu, galėtų daugelį: „Jie turi tos išminties. Priestatas buvo statomas tikrai neturint daug pinigų, tačiau, pavyzdžiui, fasadus jėzuitai ne nusprendė tinkuoti pigiu tinku, bet pasirinko klinkerio apdailą, taip pat nedėjo pigių plastikinių langų. Viskas daryta taip, kad pastatas stovėtų 100 metų. Jėzuitai ne kartą rinkosi padaryti vėliau, bet kokybiškai.“

Pagarbą paveldui jaunimas mato kasdien

Tokiu pat požiūriu vadovautasi ir įrengiant interjerą. „Ar kokioje nors mokykloje esate matę tokios kokybės duris?“ – vedžiodamas po gimnazijos priestatą klausė G. Natkevičius.

„Pastatas sugrius, o anglų gamybos PVC danga atlaikys“, – juokavo KJG pastato generalinio rangovo – bendrovės „Struktūra“ – technikos direktorius Vladas Petrauskas. Jis rimtai pridūrė: „Čia viskas daryta kokybiškai, kūrybiškai ir su meile, kaip ir turi būti daroma vaikams.“

Grindų dangą tiekusios bendrovės „UAB Interjero linija“ direktorė Dainora Kizevičienė atkreipė dėmesį, kad 1 milimetro dėvimąjį vinilo sluoksnį turinti „Amtico Signature“ PVC grindų danga išsiskiria ne tik ilgaamžiškumu, bet ir ekologiškumu. Šios dangos sudėtyje yra 57 proc. druskos ir 43 proc. alyvos. Jos gamybai nenaudojami ftalatai.

Renkantis šią dangą Jėzuitų gimnazijai, buvo atkreiptas dėmesys, kad ji visapusiškai tinka ugdymo įstaigos poreikiams: atitinka atsparumo ugniai ir dūmų emisijos priešgaisrinius, slydimo parametrus, taip pat sugeria kaukšėjimą, neskilinėja, nepalieka įspaudų. Dangos priežiūra nesudėtinga ir nereikalauja didelių sąnaudų.

„Rezultatu patenkinti ir mes, ir vaikai. Alumnai užsukę sako, kad norėtų grįžti į mokyklą – smagu čia būtų mokytis“, – pasigyrė KJG Plėtros skyriaus vadovė E. Zarembienė.

Kauno jėzuitų gimnazijos rekonstrukcijos autorius pakartojo ne sykį: Lietuvos jėzuitų provincijos vadovybė matė toliau nei visi kiti, taip pat architektai. G. Natkevičiaus archyve guli prieš keliolika metų darytos nuotraukos, kuriose – apgriuvę, krūmais apaugę pastatai.

„Tuo metu viskas atrodė beviltiška, – pripažino G. Natkevičius. – O jėzuitai, galbūt remdamiesi europine patirtimi, daug ką numatė į priekį net tuose griuvėsiuose ir statybų pradžioje, tada, kai Lietuvoje dar nebuvo šiandienių statybinių medžiagų, kai dar nesuvokėme, koks inžinerinis lygis siektinas. Mes patys kurį laiką vertinome lokaliai: pastatysime priestatą, dar ką nors, ir bus gerai. Tik vėliau pradėjome aiškiai suvokti, ką čia darome ir kokia tai vertybė – sena sulipdyti su nauju, moderniu ir laikyti tai ne priešybėmis, bet atvirkščiai – vienas kitą papildančiais, vienas kito privalumus padedančiais suvokti junginiais. Vaikams juk irgi šie dalykai lieka atmintyje. Tai tikra fantastika – pusę dienos jie praleidžia senamiestyje, tarp kultūros istorijos vertybių. Apsidairai iš kiemo – šalia Vytauto bažnyčia, Nemunas, kitoje pusėje – Rotušės aikštė.“

Lėšos renkamos iš įvairių šaltinių

Sudėtingas projektas prieš 7 metus pradėtas Kauno jėzuitų gimnazijos steigėjui – Lietuvos jėzuitų provincijai – iš rėmėjų sukaupus pradiniams darbams reikalingą sumą, pasakojo KJG direktorius Virgilijus Saulius SJ. Pirmas ir antras etapas buvo skirti požeminiams darbams bei konstruktyvo statybai.

„Tenka daug vaikščioti su ištiesta ranka, – pripažino br. V. Saulius SJ. – Statyboms aukojo vietos bendruomenė, rėmėjai iš Vokietijos, Jungtinių Valstijų, kur veikia jėzuitų fondai. Tėvams turbūt irgi esame atsibodę su savo paramos vakarais lėšoms rinkti.“

Pastačius vadinamąją dėžutę, projektas buvo perduotas gimnazijai. Netrukus atsirado galimybė gauti lėšų pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ priemonę „Nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ir valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų, vykdančių meninio ugdymo programas, infrastruktūros plėtra“.

„Trečiam etapui nebeturėjome pakankamai savų lėšų, džiaugėmės, kad pavyko gauti Europos struktūrinių fondų paramą – tada buvo kviečiamos ir privačios mokyklos. Nes gauti kitokią paramą, kai mokykloms skiriama lėšų renovacijai, mes kaip nevalstybinė mokykla negalime pretenduoti“, – aiškino E. Zarembienė.

Tvarkybos darbai – tausojant kiekvieną plytą

Tada gimnazija parengė projektą „Kauno jėzuitų gimnazijos infrastruktūros plėtra“ ir 2010–2012 metais ne tik įsirengė 1361,14 kvadratinio metro ploto priestatą (pasirūpino apdaila, įsigijo ugdymo procesui būtiną įrangą, baldus), bet ir susitvarkė senąjį pastatą (bendras plotas – 2743 kvadratiniai metrai).

Senajame korpuse buvo atlikti vidaus patalpų remonto darbai, įrengta patalpų ventiliacijos sistema, modernizuota elektros įranga, įvesta signalizacija, modernizuota šildymo sistema, įrengtos higienos normas atitinkančios patalpų apšvietimo sistemos, modernizuota gimnazijos ugdymui skirta įranga ir mokymo priemonės, gimnazija aprūpinta modernia kompiuterine daugialypės terpės (multimedijos) įranga.

Įrengiant ventiliaciją senajame pastate, prisiminė konkursą visiems šiems darbams atlikti laimėjusios bendrovės „Struktūra“ technikos direktorius V. Petrauskas, visus sprendinius teko derinti su Kultūros paveldo departamento specialistais.

„Tam, kad būtų kuo mažiau pažeistas autentiškas mūras, įrengtos kabamosios lubos, jose ir paslėptos inžinerinės komunikacijos. Dėl tos pačios priežasties paviršiuje buvo išvedžiotas ir šildymas – jo neslėpėme rėžėse“, – aiškino generalinio rangovo atstovas.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.