Top Baneris

Kauno gimnazistų laimė – dienos kultūros vertybių apsuptyje

2014 birželio 27 d.
Pasidalykite straipsniu

Vis dėlto, pasidžiaugė architektas, atsirado suvokimas, kad jei kas nors investuoja pinigų į senamiestį, reikia bendradarbiauti, nereikalauti neįgyvendinamų ar nereikalingų dalykų. Būsimą daugiafunkcį pastatą projektuojantis architektas prisimena, kad būta diskusijų, kad virš pirmąjį Kauno kalėjimą menančių rūsių reikėtų atstatyti buvusias posesijas.

„Bet sklypo savininkams – gimnazijai – to nereikia. Jiems reikia sporto salių. Ir, laimė, paveldo saugotojų vadovybė tai suprato. Tai labai svarbus žingsnis, rodantis, kaip turėtų būti plėtojami paveldo objektų atgaivinimo projektai“, – komentavo G. Natkevičius.

Už leidimą statyti sporto sales, kurios, beje, būtų naudojamos ir kaip aktų salės, KJG įsipareigojo restauruoti ir visuomenei prieinamus padaryti istorinius rūsius. Architektai, suprasdami, kad didelio tūrio sporto salės senamiestyje nėra patrauklus objektas, rado architektūrinių priemonių jas suskaidyti, paslėpti. Rūsiai lieka cokoliniame aukšte, ir visuomenė gali ateiti,
G. Natkevičiaus žodžiais, juos pačiupinėti. Sporto salėmis, planuoja KJG administracija, galėtų naudotis ne tik šios gimnazijos auklėtiniai. „Senamiestyje tėra kelios mokyklos, bet sporto salių problema aktuali visiems“, – pastebėjo br. V. Saulius SJ.

Utopija virsta realybe

Greta būsimo daugiafunkcio centro Santakos ir T. Daugirdo gatvių sankirtoje jau šviečia naujas čerpinis KJG priklausančio 1390 kvadratinių metrų ploto pastato stogas. Naujas čia tik stogas ir perdangos, tai – nekilnojamojo kultūros paveldo registro sąrašo objektas, XVI–XVII amžiuje statytas kaip gyvenamasis, o vėliau – kaip teismas tarnavęs pastatas.

Jezuitu gimnazija aero

Architektas Gintautas NATKEVIČIUS neabejoja, kad įgyvendinus visus planuojamus projektus Kauno jėzuitų gimnazija Nemuno ir Neries santakoje turės unikalų kompleksą.

Šis objektas irgi turi išskirtinius skliautuotus, erdvius rūsius, kurių bendras plotas – 460 kvadratinių metrų. Šiandien jau galima patikėti KJG planais baigti tvarkyti šiuos rūsius, visą pastatą ir pritaikyti juos gimnazijos bei visuomenės poreikiams. Bet tuomet, kai jėzuitai jį įsigijo, statinys buvo begriūvantis, iš visų ertmių ir ant stogo žėlė medžiai, o praeiviai stengėsi jį aplenkti didesniu ratu.

Avarinės būklės šalinimo darbams, fasado restauracijai, pamatams stiprinti, stogui tvarkyti lėšų KJG gavo ir iš valstybės biudžeto. Darbai buvo atlikti 2005–2012 metais.

Restauruotą pastatą planuojama virš T. Daugirdo gatvės ties antru aukštu įrengta galerija sujungti su naujuoju mokomuoju priestatu. Anot E. Zarembienės, iš pradžių galvota pasirinkti požeminį praėjimą, bet paaiškėjo, kad po gatve driekiasi gausybė inžinerinių miesto komunikacijų.

G. Natkevičius neslepia: prieš 9 metus jėzuitų planuojami darbai šiame kvartale jam atrodė visiška utopija. „O dabar nebeatrodo. Įgyvendinus juos tai bus vienas unikaliausių Lietuvoje kompleksų“, – reziumavo architektas.

Prasidėjus Kauno jėzuitų gimnazijos amžiaus projektui G. Natkevičius su kolegomis ieškoti patarimų vyko į Vokietiją, Eichštetą, pas garsų architektą Karlą Frey, pastačiusį jėzuitams daug mokyklų. „Tada važiavome tokie vos ne geltonsnapiai, meistras pamokė, pakritikavo… – šyptelėjo G. Natkevičius. – Buvo labai įdomu, ką jis pasakys mums baigus darbus. Atvažiavo – jokių klausimų!“

Misija – puoselėti senamiestį

Jėzuitai dirba kantriai ir po truputį, stengdamiesi savo turimų pastatų pertvarkymu patenkinti ir moksleivių ugdymo, ir jėzuitų bendruomenės poreikius. Neseniai iš Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios priestato į vienuolyno patalpas perkelta didžioji valgykla, jos vietoje bus įrengta biblioteka. Gimnazistai iš senojo pastato į valgyklą ir biblioteką bei vienuolyną pateks pro bažnyčios prieangį. Čia dabar įrengiamas specialus praėjimas.

KJG Plėtros skyriaus vadovė E. Zarembienė apgailestauja, kad sudėtinga rasti lėšų sutvarkyti Rotušės aikštės šiandien nepuošiančio bažnyčios ir vienuolyno fasado.

Ar Lietuvos jėzuitų provincijai bei KJG niekada nebuvo kilę minčių parduoti senamiestyje valdomą turtą ir be rūpesčių, erdviai įsikurti ne tokių sudėtingų sprendimų reikalaujančioje erdvėje?

KJG direktorius V. Saulius SJ pripažino, kad jėzuitai svetur turi įvairios patirties, yra atvejų, kai mokyklos buvo iškeltos iš senamiesčio. „Dabar jos turi didesnių plotų, bet faktas, kad nebeturi vietos žavesio. Mes jau pratę prie tokių sudėtingų užduočių, tvarkomės ir Vilniaus jėzuitų gimnazijoje, ir Kaune, mums svarbu daryti tuos darbus, tvarkyti senamiestį, – aiškino V. Saulius SJ. – Tiesa, dirbame tikrai labai daug.“


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video