Idėja: susisiekimas su Kuršių nerija – tuneliu

Manyčiau, Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų būti labiausiai suinteresuota šio projekto įgyvendinimu, mat kai kalbame apie tiltą, norisi akcentuoti ir transporto srautų mažinimą Klaipėdos miesto gatvėse“, – kalbėjo KVJUD vadovas A. Vaitkus.
Jo manymu, tiltas ar tunelis užmiestyje išvaduotų Klaipėdą nuo papildomo maždaug 620 tūkst. automobilių srauto per metus. Tiek perkeliama automobilių per Smiltynės perkėlą vien vasaros sezono metu. Tai išties didelis skaičius. Visus šiuos automobilius būtų galima nukreipti per Klaipėdos užmiestyje planuojamą pietinį aplinkkelį. Tai smarkiai pagerintų Klaipėdos miesto žmonių gyvenimo kokybę, būtų galima sumažinti spūstis gatvėse. Kažkodėl niekas nekalba apie tai, kad kamščiuose gali strigti ne tik tie, kurie norės persikelti į Kuršių neriją, bet ir klaipėdiečiai, važiuojantys Minijos gatve.
Kasmet Klaipėdos uosto krovos apimtys didėja 7–8 proc. Todėl tuo pačiu intensyvėja ir laivyba. Už tilto statybą pasisako visi Klaipėdos uosto kompanijų vadovai. Jų teigimu, Klaipėdos uostas toliau bus plėtojamas, laivyba intensyvės, ir Smiltynės perkėlos veikla vis labiau gali būti trikdoma. Tai gali pasijusti jau šiemet, kai pradės veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas.
Prognozuojama, kad į naująjį keleivių ir krovinių terminalą, esantį prie Naujosios perkėlos, atplauks vis daugiau laivų, kurių apsisukimo ratas kaip tik įrengtas ant keltų laivybos maršruto. Laivyba intensyvės ir atidarius „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centrą, į kurį pradės plaukioti didieji okeaniniai laivai. Apie naujus pajėgumus nuolat kalba kitos pietinės dalies kompanijos, ypač dideli pokyčiai numatomi Malkų įlankoje.
Paklaustas, kokia didžiausia kliūtis tuneliui ar tiltui atsirasti, KVJUD vadovas A. Vaitkus sakė, kad tai yra nereikalingos diskusijos ir neįsiklausymas į argumentus. „Kalbos, esą tiltas gali suniokoti vaizdą, švelniai tariant, kelia šypseną. Gyvename XXI amžiuje, yra pačių įvairiausių sprendimų, kaip pasiekti tai, kad ši ar kitokia jungtis papildytų estetinį vaizdą, o gal net taptų turistų traukos centru“, – stebėjosi A. Vaitkus.
Daugiausia laiko – politiniam sprendimui
Neringos gyventojų apklausa parodė, kad tilto statybai pritaria daugelis. Į argumentus, kad susisiekimas tiltu ar tuneliu galbūt smarkiai padidintų žalingą antropogeninį poveikį visai Kuršių nerijai, o į šią saugomą teritoriją nusidriektų didžiuliai autotransporto srautai, atsakoma kitu argumentu. Kai jūrų uosto kanalu judės daugiau laivų, keltai stoviniuos ir prie jų susidarys milžiniškos spūstys. Bus trikdomas automobilių eismas, smarkiai padidės oro tarša. O tuneliu automobiliai judėtų be kliūčių, ir oro taršos problemos nebūtų. Per metus į Kuršių neriją perkeliama apie 600 tūkst. automobilių.
Neringos miesto valdžia tiesioginio susisiekimo projektą linkusi skatinti kaip įmanydama.
Svarstyti tunelio įrengimo galimybę pasiūliusio J. Zykaus nuomone, tokio projekto realizavimas susideda iš dviejų dalių: politinės ir statybinės.
„Pirmajame sprendimo etape visuomenėje atsiradusią problemą pradeda nagrinėti specialistai. Projektuotojai siūlo sprendinio variantų, ekonomistai ieško jo teikiamos naudos, statybininkai – įgyvendinimo būdų, o gamtosaugininkai mini įtaką aplinkai. Specialistams radus efektyviausią ir visiems priimtiną problemos sprendimo būdą, toliau dirbama visuomenės švietimo klausimais, tuomet politikai patvirtina žmonių palankiai vertinamą problemos sprendimo variantą.