Blog

Idėja: susisiekimas su Kuršių nerija – tuneliu

Dalis įvažiavimo galėtų būti pakelta virš vandens, o pakraščiuose būtų galima įrengti jachtų ir mažųjų laivų prieplauką.
„Statant tunelį galima sukurti papildomą infrastruktūrą vandens transportui, kurios poreikis tikrai jaučiamas. Viena vertus, tilto variantas tokių galimybių nesuteikia. Kita vertus, perkėla uždirba 20 mln. litų, tačiau išleidžia 15 mln. Daug atsieina eksploatacinės išlaidos. O tunelis jų beveik nereikalautų – kainuotų tik jo statyba, o vėliau tunelis tik uždirbtų pinigus“, – kalbėjo „Vilniaus metro“ valdybos pirmininkas.
Pirminiais skaičiavimais, tunelio statyba užtruktų tris ar keturis kartus trumpiau nei tilto. Statybos vyktų atviruoju būdu, po marių dugnu nebūtų rausiamasi. Žiemą ant marių ledo būtų padaryti keli gręžiniai grunto sudėčiai nustatyti. Tuo pat metu vyktų ir tunelio projektavimo darbai. Pasibaigus ledonešiui, atitinkamos konstrukcijos sienele būtų aptverta dalis tunelio statybvietės, iš jos būtų išsiurbtas vanduo ir atviruoju būdu būtų įrengta pusė tunelio.
J. Zykus pastebi, kad tokius ir dar sudėtingesnius darbus vykdo ne viena Lietuvos statybų kompanija. Kitą žiemą būtų pasiruošta antros tunelio pusės statybai, o pavasarį pasibaigus ledonešiui analogišku būdu tunelis būtų baigtas. Privažiavimo kelius, kitą reikiamą infrastruktūrą pajūrio sąlygomis būtų galima statyti ištisus metus.

Trukdys laivų judėjimui
Alternatyvaus susisiekimo su Kuršių nerija norėtų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD). Uostininkai įrodinėjo, kad vis labiau intensyvėjant laivybai kitokio pasirinkimo nėra – reikia arba tilto, arba tunelio. Anot KVJUD vadovų, laivų srautai uoste intensyvėja, o pradėjus veikti naujam keleivių ir krovinių terminalui skersai nuolat plaukiojantys keltai tampa nemaža kliūtimi. Konteinervežių, keleivinių keltų ir automobilius plukdančių Smiltynės keltų maršrutai susikirs, gali iškilti įvairių grėsmių.
„Ne kartą esame akcentavę, kad uosto direkcijai tilto nereikia – mes tik identifikuojame galimas problemas, kurios gali apsunkinti susisiekimą tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos. Tiltas nėra tikslas, tai tik priemonė susisiekimui pagerinti. Juk galime analizuoti ir kitas alternatyvas, pavyzdžiui, tunelio klausimą. Keistai atrodo argumentai tų, kurie priešinasi bet kokios susisiekimo jungties tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos galimybėms ir apeliuoja, esą tai pakenks gamtai ar padidins turistų srautus“, – sakė KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Stebėdamas situaciją iš šalies A. Vaitkus tvirtino kol kas nematantis jokių pagrįstų argumentų, kokią žalą gali padaryti tiltas ar tunelis. Turistų srautai išaugs? Tiltas ar tunelis gali būti efektyvi srautų reguliavimo priemonė. Juk važiavimas tiltu ar tuneliu, kaip ir kėlimasis keltu, gali ir turi būti mokamas. Be to, vertėtų apsvarstyti variantus, kad kuo daugiau žmonių į Kuršių neriją vyktų ne savo, bet visuomeniniu transportu, pavyzdžiui, ekologiškais autobusais.
„Taip išspręstume transporto keliamos taršos problemą. Į Nidą, Pervalką, Preilą, Juodkrantę automobiliais visi vykstame tik dėl to, kad nėra kitų alternatyvų. Šiuo klausimu reikėtų ne politikuoti, bet konstruktyviai diskutuoti, kaip pagerinti susisiekimą su Neringa. Neseniai kilęs gaisras Smiltynėje parodė, kad keltai – ne pati greičiausia priemonė susisiekti su kitu krantu.

    E-katalogas

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.