Grėsmė neaplenkia ir grandiozinių statybų Kaune: situacija neprognozuojama

Grėsmė neaplenkia ir grandiozinių statybų Kaune: situacija neprognozuojama

Kauno tiltai
A. Aleksandravičiaus nuotr.

Sausio mėnesį prie Kauno prasidėjo bene įspūdingiausios šių metų statybos Lietuvoje. Siekiant sureguliuoti didėjančius automobilių transporto srautus, buvo pradėta statyti trečiąjį tiltą per Nerį, kuris taps magistralinio kelio A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) dalimi. Statybas vykdanti bendrovė „Kauno tiltai“ jau pastebi karantino sukeltas pasekmes šiam projektui ir nors ir projektas ryžtingai tęsiamas, jo ateitis išlieka nežinioje.

Naują tiltą statančios bendrovės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė–Lekavičienė portalui SA.lt teigė, jog situacija yra neprognozuojama, tačiau, anot jos, yra ruošiamasi įvairiems scenarijams.

„Šiandien situacija dėl COVID-19 yra labai neprognozuojama. Visos statybų procesuose dalyvaujančios grandys itin susijusios tarpusavyje ir priklausomos. Kol kas objekte dirbame pagal planą, tiekėjai irgi laiku vykdo įsipareigojimus, medžiagų stygiaus nejaučiame, tačiau esame atidūs galimiems aplinkybių pasikeitimams ir kitokiems darbų objekte scenarijams“, – sako „Kauno tiltai“ atstovė.

AA 2020 03 25 001
A. Aleksandravičiaus nuotr.

32 mln. eurų vertės projektas yra itin svarbus ne tik Kauno regionui, bet ir visai Lietuvai, nes jį įgyvendinus žymiai pagerės pagrindinės šalies magistralės A1 kokybė. Kad tilto statybos darbai nenutrūktų, „Kauno tiltai“ savo ruožtu stengiasi pasirūpinti viskuo, kas yra statytojų valioje.

„Kol kas darbininkų nesumažėjo, šiuo metu Kleboniškio tilto statybose darbuojasi 40 specialistų. Siekdami savo darbuotojams užtikrinti maksimaliai saugią darbo aplinką, dar labiau sugriežtinome higienos reikalavimus – žmones aprūpinome dezinfekcinėmis priemonėmis, taip pat reguliariai dezinfekuojame patalpas. Kur tik galima, raginame laikytis didesnio atstumo ir ne gryname ore. Pavyzdžiui, persirengimui skirtose buitinėse patalpose“, – sako G. Samulionytė–Lekavičienė.

Skaičiuojama, kad per A1 kelio ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir A. Meškinio tiltai, eismo intensyvumas siekia vidutiniškai iki 68 tūkst. automobilių per parą. Skaičiuojama, kad, sutvarkius visą Islandijos plentą, padidės eismo pralaidumas ir saugumas – visuomenė sutaupys 8 mln. valandų dabar prarandamo laiko spūstyse šiame kelio ruože.

Įgyvendinant šį projektą bus pastatytas tiltas per Nerį, viadukas per Jonavos gatvę ir jungiamasis kelias. Bus atskirti skirtingo greičio režimo transporto srautai, nes vietinis transportas bus nukreiptas jungiamuoju keliu į Lapes, o magistrale turėtų važiuoti tranzitinis transportas.

‎‎Naujo tilto ir viaduko per Jonavos gatvę kartu su dešinėje magistralinio kelio pusėje įrengtu jungiamuoju keliu statybos darbų pabaiga numatyta 2021 metais.

DJI 0016

 

DJI 0017 1
T. Mažeikos nuotr.

header56

Temos: „Via Baltica“, A. Meškinio tiltas, COVID-19, Kauno tiltai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai