Top Baneris

Portalas SA.lt pristato rubriką, skirtą apžvelgti karantino dėl koronaviruso įtaką statybos ir nekilnojamojo turto sektoriams. Šis laikotarpis parodys, kaip statybos ir NT bendrovės, medžiagų tiekėjai, pardavėjai ir gamintojai geba prisitaikyti prie greitai besikeičiančių aplinkybių bei telktis bendriems sprendimams. Kaip seksis jį išgyventi ir pasinaudoti vėliau atsiversiančiomis galimybėmis, priklausys nuo daugybės sudedamųjų.

Siekdami pateikti aktualiausią informaciją, portalo polapyje sa.lt/karantinas reguliariai talpinsime straipsnius, kuriuose rasite įmonių bei valstybinių institucijų atstovų komentarus.

Kviečiame dalintis patirtimis, kurias publikuosime šioje portalo rubrikoje.

Susisiekti su redakcija galite el. paštu redakcija@sa.lt


Grįžo į „ofisus“: gyventojų mobilumas pasiekė ikipandeminį lygįGrįžo į „ofisus“: gyventojų mobilumas pasiekė ikipandeminį lygį

Lietuvos gyventojų mobilumas į biurus pirmąją spalio savaitę sugrįžo į ikikrizės buvusį lygį, rodo „Google“ renkami gyventojų mobilumo duomenys.

Spalio 4-11 dienomis, palyginti su baziniu laikotarpiu iki pandemijos pradžios (2020-ųjų sausio 3 – vasario 6 dienomis), žmonių srautas į biurus buvo toks pat, kaip prieš pat pandemiją. 

Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, nepasitvirtinimo prognozės, jog pandemija „nužudys“ biurus.

„Futuristinės prognozės apie tai, kad darbo jėga pereis į darbą iš namų, nepasitvirtino. Darbas iš namų turi visą eilę minusų ir panašu, kad didesnė Lietuvos darbuotojų dalis visgi nori dirbti ne iš namų, o biure“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Pasak jo, išaugęs gyventojų srautas į biurus yra pozityvus signalas restoranų verslui ir mažmeninei prekybai.

„Augant gyventojų srautui į biurus, atitinkamai didėja ir restoranų bei kavinių paslaugų paklausa, pavyzdžiui, darbuotojai eis dienos pietų į aplink biurus esančias kavines. Atitinkamai gali didėti ir atskirų mažmeninės prekybos sektorių rodikliai – augti biuro drabužių ar kosmetikos priemonių paklausa“, – teigė ekonomistas.

Anot A.Izgorodino, tai, kad darbuotojai gana greitai sugrįžo dirbti į biurus, galėjo lemti ir tai, jog ir prieš pandemiją Lietuva buvo viena ES šalių, kur darbuotojai rečiausiai dirba iš namų.

„Eurostat duomenys rodo, kad 2020 metais tik 4 proc. darbuotojų Lietuvoje bent retkarčiais dirbo iš namų, tuo metu kai ES vidurkis 2020 metais siekė beveik 11 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje prieš Covid pandemiją žmonės neturėjo darbo iš namų įgūdžių, todėl greitai sugrįžo į darbą biure“, – teigė A. Izgorodinas.

Šių metų sausio pradžioje gyventojų srautas į biurus buvo 55 proc. mažesnis nei prieš pat pandemiją.

 

Šaltinis: BNS

statyba ir architektura

Žurnalas „Statyba ir architektūra“‎‎ 2022 metais minės šimto metų istorijos jubiliejų. Tai ilgiausiai Lietuvoje leidžiamas leidinys apie statybą ir architektūrą, svarbiausių statybos projektų ir architektūros raidos metraštininkas.

Puslapyje sa.lt/100 leisimės į amžių trunkančią Lietuvos statymo istoriją.

Pradėti
Londono biurų gyvenimas jau nebebus toks, kaip prieš krizęLondono biurų gyvenimas jau nebebus toks, kaip prieš krizę

Londono biurų gyvenimas vargu ar vėl taps tokiu, koks buvo prieš COVID-19 pandemiją, mano pirmaujančio Didžiosios Britanijos banko „NatWest Group“ valdybos pirmininkas Howardas Daviesas (Hovardas Deivisas). Anot jo, neverta laukti, kad biurų darbuotojų

Kaip atrodys postkovidinis miestas?Kaip atrodys postkovidinis miestas?

Kodėl pirksime didesnius butus ir būsime pasirengę mokėti ne tik už kvadratiniais metrais išreiškiamą plotą? Ar gyvensime miesto centre, ar užmiestyje? Kokių būstų ieškosime ir kaip apskritai atrodys postkovidinis miestas? Pasaulinė pandemija ir šalyje

NT pardavimai grįžo į rekordinių 2019 metų lygįNT pardavimai grįžo į rekordinių 2019 metų lygį

Panašu, kad koronoviruso pandemijos sukeltas šokas paliko tik 4-5 mėnesių trukmės pėdsaką Vilniaus pirminio būsto rinkos „kardiogramoje“. Nuo balandžio pardavimai vis dar kyla aukštyn dešimtimis procentų kiekvieną mėnesį, o rugsėjis pasiekė rekordinį

D.Gedvilas. Pandemijos įtaka Lietuvos statybininkamsD.Gedvilas. Pandemijos įtaka Lietuvos statybininkams

Nors statybininkų darbas karantino laikotarpiu nesustojo ir buvo vykdomi darbai iš ankstesniais metais suformuoto užsakymų portfelio, tačiau pandemija itin paveikė vieną svarbiausių šalies ūkio šakų, o atlaikyti antrąją COVID-19 bangą jau gali būti gerokai

Karantinas neapribojo lietuvių noro įsigyti būstąKarantinas neapribojo lietuvių noro įsigyti būstą

Nors karantinas pristabdė naujų būstų pardavimus, panašu, kad greitu metu ši rinka turėtų bent iš dalies atsitiesti. Kaip rodo „Rinvest“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta gyventojų apklausa, 65 proc. prieš karantiną svarsčiusių įsigyti būstą

D.Gedvilas: pinigus ne tik dalinkime, bet ir įdarbinkimeD.Gedvilas: pinigus ne tik dalinkime, bet ir įdarbinkime

Karantino metu statybos nebuvo draudžiamos, o statybininkai nestovėjo priekinėje nuo pandemijos nukentėjusiųjų linijoje, tačiau šiandien jau matome, kad po truputį stoja visų statybos sektoriaus įmonių veikla. Nedarbo lygis šiame sektoriuje pakilo net

Būsto rinkos rezultatai: iki ir po karantinoBūsto rinkos rezultatai: iki ir po karantino

2019 metai ir 2020 metų pradžia Lietuvos būsto rinkai buvo kaip niekad rezultatyvi. 2019 metų rodikliai išsiskyrė tiek rekordinėmis sumomis išleistomis būstui įsigyti, tiek bendru būsto rinkos aktyvumu bei butų pardavimo ir nuomos kainų pokyčiais. O

Ekonomikai skatinti – 150 mln. eurų skiriama kelių taisymuiEkonomikai skatinti – 150 mln. eurų skiriama kelių taisymui

Susisiekimo ministerijoje veiklą pradėjo Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių objektų, finansuojamų iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano lėšų, atrankos komisija. Jos tikslas – pagal savivaldybių

Kovo mėnesį statybos sąnaudos augo 2,7 proc.Kovo mėnesį statybos sąnaudos augo 2,7 proc.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė ataskaitą, kurioje pastebimas statybos sektoriaus sąnaudų augimas – palyginti su praėjusių metų kovo mėnesiu, statybos sąnaudos augo 2,7 proc. Tai lėmė vidutinio valandos bruto darbo užmokesčio (6,8 proc.)