Estetinė vertė turi būti nustatoma ne atsietai, bet atsižvelgiant į pastato kontekstą. Bet kuriuo atveju, EK nuomone, svarbu, kad pastato išvaizda atskleistų jo funkciją ir vaidmenį urbanistinėje aplinkoje. Objektas turi kurti įvaizdį ir demonstruoti konkrečias vertybes.
Tikslo siekiama sistemingai
Vienas didžiausių kliuvinių įgyvendinant bet kokį teisės aktą tampa nesukurtas jo įgyvendinimo mechanizmas, nepasidalyta atsakomybė. Tad sveikintina, kai tokiuose svarbiuose dokumentuose kaip architektūros politikos metmenys nurodoma, kurie valdžios organai bus atsakingi už konkrečių veiksmų įgyvendinimą. Tarkime, Šiaurės Airijos architektūros politikos dokumentuose įpareigotos ir įvairios ministerijos, ir viešųjų pirkimų tarnyba: jos turi propaguoti gerosios praktikos – tvariosios architektūros bei jos estetinės kokybės – pavyzdžius ir patarti, kaip to siekti. Taip pat įstaigos turi populiarinti tvariosios architektūros dizainą privačiame sektoriuje ir atliekant viešuosius pirkimus, taikyti viso gyvenimo eksploatacijos sąnaudas, taip užtikrindamos, kad dizaino ir estetinė kokybė nenukentėtų dėl per didelio dėmesio objekto sąmatai bei terminams.
Pavyzdys galėtų būti Nyderlandų Karalystė, kurios teisinėje sistemoje funkcionuoja estetikos aspektas. Nors pačios Nyderlandų architektūros politikos dokumentuose nerasime tiesiogiai pavartoto žodžio „estetika“, estetinę šalies architektūros kokybę garantuoja Būsto aktas (Woningwet, 1992), kuriame reglamentuojama, kaip siekti estetinės kokybės. Ją turėtų užtikrinti akte minimas Estetikos komitetas (miesto tarybos paskirta nepriklausoma komisija, veikianti prie mero, tarybos narių ir teikianti nuomonę, ar būsimo pastato, dėl kurio yra pateiktas prašymas statybos leidimui, išvaizda bei padėtis atitinka protingus gerovės reikalavimus) arba miesto vyriausiasis architektas (miesto tarybos paskirtas nepriklausomas ekspertas prie mero ir tarybos narių, teikiantis nuomonę, ar pastato, dėl kurio yra pateiktas prašymas statybos leidimui, išvaizda ir padėtis atitinka protingus gerovės reikalavimus).
Estetikos komiteto ar miesto architekto išvados yra viešos. Būsto akte pabrėžiama, kad išvados dėl to, jog statybos projektas šiurkščiai pažeidžia protingus gerovės standartus, turi būti tinkamai pagrįstos ir teikiamos raštu.
Lieka paskutinis svarbus aspektas – kokiomis priemonėmis vertinti estetikos elementus. Įvairių šalių mokslininkai gvildena šį klausimą ir net yra pateikę galimų sprendimų. Švedų mokslininkė Suzanne de Laval, 2006 metais parengusi disertaciją tema „Urbanistinio kelio dizaino vertinimas – estetika ir funkcija“, be konkrečių vertinimo kriterijų, remiasi ir ekspertų vertinimu. Jos atlikta studija parodė, kad įvertinti estetiką galima, tik svarbu suformuluoti tinkamus klausimus ir pasitelkti specialistus.
Rytų šalių – Malaizijos, Irano – mokslininkai linkę estetinius urbanizuotų teritorijų prioritetus nustatyti pasitelkdami sociologinę apklausą. Tam jie naudoja sąrašą kriterijų, kurių didžioji dalis – fiziniai elementai, detalės: įvairios formos angos, įvairios statybinės medžiagos, dominuojanti tekstūra, apželdinimas ir pan. Behnazas Aminzadehas ėjo kitu – urbanistinės aplinkos estetikos vizualinės kokybės nustatymo – keliu. Jis tyrimui pasitelkė konkretaus miesto urbanistinės aplinkos įvairių vietų fotofiksavimą ir vertindamas jas analizavo estetinius gyventojų prioritetus.
