Didžiausia kliūtis – nesusikalbėjimas

Didžiausia kliūtis – nesusikalbėjimas

Šiaulių savivaldybė skelbia, kad įgyvendindama šį projektą sudarys prielaidas darniai miesto plėtrai, sutvarkyta teritorija bus pritaikyta sporto, kultūros, turizmo ir rekreacijos veiklai. Planuose numatyta įrengti tarptautinius standartus atitinkančią irklavimo trasą su sporto baze, įkurti menų inkubatorių buvusiame „Elnio“ fabrike. Taip pat siekiama sudaryti palankias sąlygas smulkiajam verslui, poilsio ir turizmo infrastruktūrai plėtoti.

Vis dėlto projektą įgyvendinti taip, kaip sumanyta, Šiaulių miesto vadovams nesiseka. Tiesa, Talkšos ežeras valytas, dumblas išvežtas. Pakrantė iš dalies sutvarkyta, čia įrengtas paplūdimys, pastatyti suoliukai, yra vaikų žaidimų aikštelė. Pradėti valyti buvusio „Elnio“ fabriko teritoriją planuojama tik šių metų rudenį, nors šis darbas turėjo būti jau atliktas. Investuotojų į planuojamą irklavimo trasą, sporto bazę irgi neieškoma. O menų inkubatorius jau dabar apaugęs įvairiais gandais, ir nelabai teigiamais. Šio objekto statybos darbai pradėti tik šį mėnesį, o užbaigti juos ketinama 2015 metų spalį. Tačiau menų inkubatoriaus įkūrimo istorija, pastato pirkimas šiauliečiams asocijuojasi su prastai parengtu investiciniu projektu, prastais dalies tarybos narių, palaikančių šį projektą, veiksmais.

Menininkai yra pasakę, kad nenori šiose patalpose organizuoti veiklos, tačiau projekto šalininkai, kurių nėra daug, sprendimus priima toliau. Numatyta skirti lėšų statybos darbus atliekančiai įmonei „Meba“. Projekto vertė siekia beveik 10,4 mln. litų, iš kurių apie 8 mln. litų skirs Lietuvos verslo paramos agentūra. Likusi suma bus atseikėta iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto. Ir nors nelabai aišku, kaip veiks menų inkubatorius ir kas čia bus, jau numatytos išlaidos baldams (517 tūkst. litų) ir kompiuterinei technikai (145 tūkst. litų).

Bendra skaičiuojama Talkšos ežero ir jo prieigų kompleksinio sutvarkymo projekto vertė – daugiau kaip 103 mln. litų.

Dainų parko prieigų plėtra

Pažymima, kad tai yra tik koncepcija, nors kai kurie parengiamieji darbai jau atlikti. Dainų parko plėtros projekto siekis – 50 hektarų ploto teritorijoje įkurti pramogų ir laisvalaikio kompleksą.

Parkas Dainai

Projekto, kuriam impulsą davė Šiaulių arena, tikslas – sukurti sąlygas aktyviam poilsiui, sportui, rekreacijai, kultūros renginiams plėtoti.

Įgyvendinant projektą būtų sutvarkytas Dainų parkas ir jo prieigos, suformuotos vietos komercinei veiklai, sporto, kultūros ir pramogų kompleksui. Taip pat būtų parengta infrastruktūra tolesnei teritorijos plėtrai.

Projekto koncepcijoje numatoma, kad, be šiuo metu šalia esančių Šiaulių arenos ir BMX trasos, dar atsiras ir kitų sporto objektų, aikštynų: natūralios žolės dangos futbolo ir regbio aikštės, futbolo maniežas su dirbtine danga, tarptautinius standartus atitinkantis plaukimo baseinas. Taip pat numatyta galimybė teritorijoje statyti viešbučius, rekreacinės paskirties objektus. Pastatai planuojami vadinamojo laisvo užstatymo principu, kuo labiau išsaugant esamus augalus ir formuojant naujus želdinius.

Yra parengtas dviračių takų ir žaidimų aikštelių Dainų parke statybos projektas. Gana urbanizuotoje miesto zonoje stengiamasi puoselėti žaliąją erdvę, kurioje būtų sudarytos sąlygos poilsiui ir rekreacijai.

EKSPERTO ŽVILGSNIS
Pastangas rodo, bet jų trūksta
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Laurynas Rekašius

Laurynas Rekašius
Laurynas Rekašius

Šiaulių miesto savivaldybė Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromame Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 5 vietą iš 7 miesto savivaldybių. Investicijų srities įvertinimas buvo mažesnis už šalies vidurkį (49 balai) ir sudarė 45 balus (iš 100 galimų). Nepaisant šio atsilikimo nuo šalies vidurkio, bendras investicinės miesto aplinkos įvertinimas palyginti su praėjusių metų indekso rezultatais buvo geresnis. Tad miestas juda teisingu keliu.

Vertinant investicijas ir plėtrą, Šiaulių miestas prasčiausiai įvertintas pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Vienam gyventojui teko 2410 litų (2011 metais), o šalies vidurkis siekė net 4448 litus. Materialinės investicijos viršijo šalies vidurkį (4104 litai gyventojui) ir siekė 5493 litus vienam gyventojui (2011 metais.). Tai rodo, kad Šiauliuose yra didesnė vietos, lietuviško verslo koncentracija.

Tačiau labai svarbu, kad miestas stengiasi pritraukti ir užsienio investuotojų. Viena priemonių šiam tikslui pasiekti – Šiaulių pramoninis parkas ir laisvoji ekonominė zona. Gerėjančią investicinę aplinką rodo ir augantis veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų – 35 (šalies vidurkis – 21).

Šiaulių miestas, siekdamas toliau gerinti investicinę aplinką, turėtų įvertinti ir mokesčių aplinką. Šiuo metu galiojantys nekilnojamojo turto tarifai yra vieni aukštesnių šalyje. Verslumui skatinti miestas gali pasinaudoti ir suteikta galimybe laisvai nustatyti verslo liudijimų tarifų dydžius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai