Tiesa, vaikų žaidimų aikštelė bus ant žemės.
Gyventojai, architektės teigimu, įprastai palaiko iniciatyvą poilsio ar žaliąją zoną perkelti ant stogo ir netgi mokėti didesnius eksploatavimo mokesčius. Jiems svarbu, kokį vaizdą matys nuo stogo. „Šiandien užsakovas brandus, pavažinėjęs po užsienį, supranta, kad investicija į stogo įrengimą atsiperka“, – komentavo pašnekovė.
Dar viena lankytojų ypač pamėgta terasa įrengta ant Konstitucijos prospekte prieš kelerius metus iškilusio banko „Swedbank“ administracinio pastato stogo (architektas – Audrius Ambrasas). Druskininkuose veikia panoraminis restoranas su vaizdu į apylinkes.

Netradiciniai sprendimai paklausūs
Architektas Marijus Surdokas – miesto vilos „Smėlio 69“ projekto autorius. Čia apželdintas ne tik šio namo, bet ir garažo stogas. Šiuo metu netoli Vilniaus statoma dar viena miesto vila „Simfonija“, jos stogas irgi žaliuos. Architekto teigimu, tokio sprendimo privalumai – geresnis mikroklimatas, sveikesnė aplinka, mažesnės namo eksploatavimo išlaidos.
Planuojant įrengti apželdintą stogą būtina ne tik įvertinti būsimą konstrukcijų apkrovą, bet ir iš anksto pagalvoti apie patekimą ant stogo, priminė pašnekovas. Taip pat reikia nuspręsti, kokie augalai bus auginami, suprojektuoti žaliojo stogo drėkinimą.
M. Surdoko nuomone, viena priežasčių, kodėl populiarėja žaliųjų stogų idėja, yra kylanti žemės kaina – žmonėms norisi išnaudoti tai, kas iki šiol nebuvo naudojama, įdiegti norimas funkcijas išvengiant būtinybės pirkti papildomą žemės sklypą. „Didžioji dalis Frankfurte esančių verslo centrų stogų įrengti – tai galima pamatyti užlipus ant aukščiausio dangoraižio stogo. Toks pasirinkimas susijęs su kultūra, tendencijomis, o Vakarų kultūra pas mus atkeliauja po 5–10 metų“, – atkreipė dėmesį
M. Surdokas.

Daugiabučių gyventojai nepasiruošę?
Senų daugiabučių gyventojai, kurių namai įtraukti į modernizuojamųjų sąrašą, galėtų pageidauti, kad projekte būtų numatytas ne tik stogo dangos keitimas, bet ir jo apželdinimas ar kitoks pritaikymas bendruomenės tikslams.
„Problema yra tai, kad renovacijos programoje nėra numatytas kompleksinis namo tvarkymas, – „Statybai ir architektūrai“ dar prieš kelerius metus aiškino Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Juozas Vaškevičius. – Finansuojami tik atskiri renovacijos darbai. Jei projekte bus parašyta, kad numatomas ne paprastas stogo šiltinimas, bet šis tas daugiau – gyventojai paramos nebegaus. Čia tokia pati problema, kaip ir tai, kad nėra finansuojamas namo aplinkos tvarkymas. Nors specialistai įsitikinę, kad parama kompleksiniam – namo ir jo aplinkos – tvarkymui daugeliui būtų stiprus papildomas motyvas ryžtis renovacijai.“
Architektas M. Surdokas antrino kolegai – esą nors sprendimas bendruomenės poreikiams pritaikyti daugiabučių stogus būtų įdomus ir racionalus, tačiau sunkiai įgyvendinamas. Sovietinių daugiabučių konstrukcijos, pašnekovo teigimu, čia niekuo dėtos. Stogą pritaikant bendruomenės reikmėms, neužtenka įrengti terasą ar apželdinti stogą – būtina atlikti nemažai namų darbų: išspręsti patekimo ant stogo problemą, kai kuriais atvejais įrengti naują laiptinę, paaukštinti esamus ventiliacinius kaminėlius.
„Manau, tai pernelyg didelės investicijos į seną daugiabutį, – neneigė architektas.