Blog

Bendruomenėms vienyti – poilsis ir pramogos ant stogo

– Juolab šiandien, kai susiduriame su problema, kad pinigai, kurių reikia fasadams apšiltinti, daliai gyventojų atrodo labai dideli. Nemanau, kad jie investuotų į stogo pritaikymą bendruomenės reikmėms.“
Vis dėlto architektas neabejoja, kad eksploatuojami stogai – patrauklus sprendimas nekilnojamojo turto plėtotojams, kurie nedideliuose žemės sklypuose stato naujus daugiabučius. „Žaliojo stogo privalumus kai kurie statytojai jau spėjo įvertinti. Tiesiog kiekvienas investuotojas skaičiuoja, kur investuoti pinigus ir kaip sukurti pridėtinę vertę. Vieni įrengia fontanus, kiti – eksploatuojamus stogus“, – dėstė M. Surdokas.
Architektas K. Pempė irgi teigė esąs kompleksinės renovacijos šalininkas. „Visų pirma būtina atnaujinti ne po vieną namą, bet ištisus kvartalus, tuomet galima kalbėti ir apie aplinkos sutvarkymą. Būtina išspręsti ne tik vaikų žaidimų aikštelių, apželdinimo, automobilių statymo problemas. Kiekvienu atveju privalu ekonomiškai ir architektūriškai įvertinti, ką daryti su konkrečiu pastatu: ar verta įrengti mansardinį stogą, ar ant stogo perkelti vaikų žaidimų aikšteles. Svarbu bendra kvartalo, žemės sklypo, infrastruktūros visuma ir priimti optimalūs sprendimai. Stogus apželdinti senos statybos daugiabučiuose nėra panacėja, tačiau kompleksinis problemų sprendimas būtinas. Tokių pavyzdžių kol kas nematau“, – apibendrino K. Pempė.
Viena vertus, miestų centrų gyventojams apželdinti stogai kai kuriais atvejais galėtų atstoti trūkstamas žaliąsias erdves. Kita vertus, šiose miesto dalyse gausu plokščių stogų, o seni pramonės, gamybos pastatai intensyviai pritaikomi gyvenamajam būstui. „Vykdant konversijas, atnaujinant ar rekonstruojant gamyklas, fabrikus, būtų galima atkreipti dėmesį, kad tie dideli stogų plotai – didžiulis rezervas“, – priminė architektas.

Daugiau straipsnių stogų įrengimo ir eksploatacijos temomis – žurnalo „Statyba ir architektūra“ rugpjūčio numeryje.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.