Prieš kelerius metus architektai dar dvejojo, ar stogų želdinimas ir poilsio zonų įrengimas ant jų Lietuvai galėtų būti aktualus, tačiau panašu, kad šiandien bent dalis nuomonę kardinaliai pakeitė. Pirmiausia todėl, kad kai kuriems teko pačių suprojektuotų pastatų stogus pritaikyti bendruomenių poreikiams.
Ar pasaulyje populiari idėja ant dangoraižių stogų perkelti barus, parkus, teniso kortus, baseinus Lietuvoje taps masiniu reiškiniu – kol kas spręsti sudėtinga, tačiau verslininkai vis aktyviau imasi iniciatyvos – skatina gyventojus atsigręžti į ilgą laiką primirštus stogus.
Apželdintų stogų privalumai – akivaizdūs
Apželdintas stogas, ant jo įrengta žaidimų aikštelė ar terasa, anot Vilniaus architektūros studijos architekto Kęstučio Pempės, Lietuvoje jokia naujiena. O jei galimybe stogą paversti poilsio ar žaliąja zona pradedama rūpintis dar statinio projektavimo stadijoje, sunkumų gaunant atitinkamus leidimus įprastai nekyla.
„Jeigu įrengiama vaikų žaidimų aikštelė – atitinkamai parenkamos dangos, akustinės sienelės. Jeigu ant mokyklos stogo norint racionaliai panaudoti kiekvieną laisvą metrą įrengiama sporto aikštelė, priimami tam tikri projektiniai sprendimai, atsižvelgiama į gyvenamųjų namų kaimynystę“, – paaiškino K. Pempė.
Apželdinti stogus, anot architekto, dažniausiai renkamasi dviem atvejais: arba norint, kad pastatas įsilietų į kraštovaizdį ar savo tūriais darytų mažesnį poveikį susiformavusiai vertingai gamtinei aplinkai, arba norint atsigręžti į gamtą.
Pašnekovas neabejoja, kad reikėtų želdinti visus stogus, net ir tuos, kurie yra neeksploatuojami: „Seni bitumo mase permirkę stogai įkaista, teršia aplinką, skleidžia blogus kvapus. Juos būtina apželdinti, juolab yra želdinių, kuriems nereikia daug žemės. Visas sluoksnis gali būti 4–5 centimetrų storio, toks tinka ir želdiniams, kurie gali būti nelaistomi mėnesį ir ilgiau. Ant apželdinto stogo nutūps paukščiai, želdiniai palaikys drėgmę, garuos, neskleis bjaurių kvapų ir pan., galiausiai pagerins aplinkos kokybę.“
Neeksploatuojami stogai intensyviai želdinami didmiesčiuose JAV, Japonijoje, kitose šalyse.
Žaidimų zona ant stogo – ne naujiena
Architektė Lijana Petrikėnė pasakojo, kad šiuo metu kaip tik baigiamas penkių pastatų komplekso, kuriame bus įrengti biurai ir gyvenamosios patalpos, stogo želdinimas. Tokį sprendimą, architektės teigimu, padiktavo reljefas, noras pastatus įkomponuoti į šlaitą, kad šie neatrodytų agresyvūs, be to, sprendimas apželdinti visų penkių pastatų stogus derėjo su fasado apdaila, pasirinktomis natūraliomis medžiagomis.
Pašnekovė paminėjo keletą projektų, kuriuose pastatų stogai buvo pritaikyti terasai ar žaidimų aikštelei. Vaikų žaidimų aikštelė ant daugiabučio stogo įrengta „Nidos“ komplekse A. Juozapavičiaus g. 9 (projekto vadovė – Daiva Pauliukonienė). Zonoms, kuriose įkurtos sūpynės ir vaikų žaidimų inventorius, buvo parinkta speciali gumos danga, suformuoti keraminių trinkelių takai ir pastatyti atskiri vazonai želdiniams, gėlynams. Saugumui užtikrinti egzistuoja ne viena priemonė – gali būti įrengiami turėklai, berėmio grūdinto stiklo atitvaros.
Dirbantieji komercinės paskirties pastate Olimpiečių g. 1 naudojasi vidiniame kieme ant stogo įrengta apželdinta terasa, kuriai parinkta medžio danga.
Karoliniškių mikrorajone netrukus iškils daugiabutis, kurio stogas bus naudojamas įvairioms veikloms: čia bus įrengta sporto, poilsio zonos, įkurtas bendruomenės daržas.