Petrušonis), bet galutiniame konferencijos dokumente rezoliucijoje šiai temai dėmesio pritrūko.
Kol Lietuvoje statinius, nepriklausomai nuo jų kategorijos, projektuoja (arba gali projektuoti) architektūros mokslo nesimokę šios srities beraščiai, kol architekto vardas, jo vaidmuo ir statusas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose sąmoningai bus painiojamas su visokiais projektų vadovų, projektų dalių vadovų pavadinimais, tol visos kalbos apie Lietuvos architektūros kokybę ir t.t. bus beprasmės.
Kokybė – tai profesionalumas. Ilgai mokomės architektūros, dar ilgiau semiamės architektūrinio projektavimo praktikos. Kitose gyvenimo ir darbinės veiklos srityse kažkaip yra aiškiau: juk niekam nešaus į galvą eiti operuotis širdies pas pažįstamą medicinos studentą, kaimyną felčerį ar draugą vaistininką. O kai prireikia architektūros produkto… Kas tik tos architektūros negamina?..
Bet ir čia jokios alternatyvos nėra. Kokybišką architektūros produktą gali padaryti tik savo srities profesionalas – architektas. Tai yra vienintelė ir tikroji kokybiškos architektūros atsiradimo prielaida ir garantas.
Ir todėl, tol, kol nepasieksime, kad visus statinius projektuotų tik specialistai – architektai, o teritorijų planavimo dokumentų neberengs įvairios kontoros su įvairių santechninių sąvokų pavadinimais, laukti architektūros (ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinių) kokybės pagerėjimo proveržio neturime jokio pagrindo.
O kova dėl architekto statuso buvo, yra ir ateityje tebelieka pagrindiniu Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų rūpesčiu, uždaviniu bei jų vadovų nuolatiniu galvos skausmu.
Paskutinis naratyvas
Atsiliepdamas į viešą konferencijos organizatorių kvietimą pasisakyti ir pradėdamas rašyti šį tekstą, turėjau naivią viltį aprėpti visas neišsakytas konferencijoje mintis apie architektūros kokybę ir pasisakyti, ir parašyti apie viską. Deja, nepavyko. Ir negalėjo pavykti. Nes, nei konferencijoje, nei jos rezoliucijoje nepalietėme daugybės šiuo metu architektūros kokybę įtakojančių dalykų.
Neatsirado poreikio konferencijoje pakalbėti apie specialiuosius architektūros reikalavimus, kuriuose apie projektuojamo statinio architektūrą ir reikalavimus jai… iš viso nekalbama. Juk statinių statybos linijos nustatymą gatvių (kelių) raudonųjų linijų atžvilgiu ar statinių išdėstymą žemės sklype gretimų sklypų atžvilgiu tik labai suraukus kaktą būtų galima įvardinti specialiaisiais architektūros reikalavimais.
Nekalbėjome ir apie tai, kaip ir kodėl viešojo (visuomenės) intereso dalyku dar konferencijos metu buvo įvardijama architektūra (Vaidoto Kuliešiaus pranešimas), o jau po konferencijos jos rezoliucijos pirmu punktu paraginome viešojo (visuomenės) intereso dalyku pripažinti… architektūros kokybę.
Akivaizdu, kad tas vienas, kad ir didelis, renginys su jo rezoliucija architektūros kokybės vežimo labai neišjudins. Tebūnie tai gera pradžia tolimesnei Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos architektų rūmų bendrai veiklai.
Architektas Edmundas Benetis
