Savavalinių statybų čia nėra. Parašai yra visi, o rezultatas? Ir liūdnai pagarsėjęs Kauno „stiklainis“ iš Laisvės alėjos buvo „palaimintas“ visų kolegialių vertintojų institucijų.
Kad nekalbėtume tik būtuoju laiku, galima prisiminti Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą, kuri ką tik pritarė UAB „Arches“ parengtai naujų poilsio namų statybos kvartalo koncepcijai „pačioje vertingiausioje, labiausiai saugomoje Palangos centrinėje zonoje prie Birutės parko, tarp Vytauto ir J. Simpsono gatvių…“ Ir planuojama šią teritoriją (nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija U-2!) su griežtais ir pačiais griežčiausiais paminklosauginiais režimais (konservavimo – restauravimo tvarkymo bei restauravimo ir restauravimo atkūrimo režimai, kur esamų statinių aukštis, užstatymo tankis ir intensyvumas negali būti didinami!) užstatyti… naujais 2-3 aukštų gyvenamaisiais namais! Kad projektuotojams galiojantys teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai yra neįdomūs ir nesuprantami, dar galima suprasti, bet, kad visai architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai…
Tai ne tik sostinės architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos problema. Daug tiesos ir karčių žodžių (arba atvirkščiai) apie dabartinę kito didmiesčio – Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos veiklą galima pasiskaityti Audriaus Karaliaus rašinyje „Architarybinis placebas: miesto tarybos misija ir dimisija“.
Taip, kad, nesutvarkius ir dar labiau nesureglamentavus „kolegialaus proto“ – architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos sudarymo, jos darbo, sprendimų priėmimo tvarkos ir, svarbiausia, atsakomybės už kolegialiai priimtus sprendimus, jokių pokyčių architektūros kokybės srityje nei dabar, nei ateityje tikėtis neverta.
Architektūros įstatymas
Labai nevienareikšmiškai konferencijoje buvo prisimintas ar ne nuo 2007 metų vis rengiamas Architektūros įstatymo projektas. Vieni konferencijoje pranešimus skaitę specialistai netiesiogiai (Vytautas Petrušonis), kiti tiesiogiai (Jūratė Markevičienė) atviru tekstu suabejojo dėl realaus Architektūros įstatymo poreikio, todėl po konferencijos gimęs kategoriškas konferencijos rezoliucijos tekstas, kuriame teigiama, jog būtina „atnaujinti Architektūros įstatymo projekto rengimą ir artimiausiu metu inicijuoti jo priėmimą Seime…“, kiek suglumino gausius konferencijos dalyvius, kurie nei svarstė, nei, juo labiau, nebalsavo už tokią rezoliucijos formuluotę…
Kaip buvo galima išgirsti iš konferencijoje skaityto V. Kuliešiaus pranešimo, Europoje ar tik viena ne vienintelė Prancūzija turi tokį įstatymą. Dar Italija turi Architektūros kokybės pagrindų įstatymą. Ir viskas.
Tad klausimas, ar tik iki šiol neparengto Architektūros įstatymo pagalba Lietuvoje bus galima išsiaiškinti, kas yra ta architektūros kokybė ir kokie yra tos kokybės kriterijai nėra jau toks retorinis.
Architekto statusas
Dievai žino, dėl kokių, matyt, tik jiems žinomų priežasčių, Lietuvos architektų rūmų organizuotoje konferencijoje (partneris – Lietuvos architektų sąjunga) nebuvo paliesta tikriausiai pagrindinė visų statinių architektūros kokybės garanto – vienintelio ir pagrindinio architektūros kūrėjo – architekto profesijos tema. Ypatingai, kalbant apie dabartinį architekto statusą.
Architektūros kūrėjo profesionalumo problemą vienaip ar kitaip konferencijoje palietė daugelis pranešėjų (Daiva Bakšienė, Nijolė Vaičiūnaitė, Matas Šiupšinskas, Gintaras Stauskis, V.
