Architektūros kokybės naratyvas

Pradedant nuo architektūros konkursų ir viešųjų pirkimo konkursų organizavimo, nuo statytojo (užsakovo), projekto rengėjo (architekto) ir baigiant eiliniu architektūros vartotoju, kuriam visa šita, kas ką tik išvardinta, architektūrinė virtuvė yra visiškai neįdomi, išskyrus patį architektūrinės kūrybos produktą, tai yra tą architektūros suformuotą aplinką, kurioje tas architektūros vartotojas (mes visi) gyvena, dirba ar šiaip mato pro savo buto, kontoros ar mašinos langą.

Ir, jei teritorijų planavimą su statinių statybą reglamentuojančių įstatymų bei poįstatyminių dokumentų stokos nejaučiame (čia – ne apie jų kokybę…), tai išgirdus klausimą, o kas yra architektūros kokybė arba kokie yra architektūros kokybės vertinimo kriterijai, beliks tik pagūžčioti pečiais ir sugrįžti prie tradicinio architektūros ir jos kokybės vertinimo „gražu-negražu“, „patinka-nepatinka“ rankų pakėlimo būdu. Todėl kažkokie, kad ir minimalūs, kad ir pakankamai abstraktūs rėmai (kriterijai) architektūros kokybei vertinti turėtų atsirasti. Sąvokos, galų gale. Ir tų sąvokų turinys. Be visų šitų, ką tik paminėtų dalykų, negali būti jokios kalbos apie architektūros kokybę ar architektūros kokybės vertinimą. Neturint sąvokų, kalbos, paprasčiausiai nesusišnekėsime.

 

Be urbanistikos

Bet kokia statinio architektūra ir jos kokybė prasideda nuo galiojančių teritorijų planavimo dokumentų. Nuo jų buvimo ar nebuvimo. Nuo jų lygmens, rūšies, mastelio, nuoseklumo ir detalumo. Juo detalesni (kokybiškesni) teritorijų planavimo dokumentai, tuo geresnės prielaidos geresnei statinių architektūros kokybei rastis. Nes, kaip moko galiojančio Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis, „statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais…“

Taip ir darome, bet čia reikia pastebėti, kad nuo 2014-01-01 galiojančiame, gerokai patobulintame (taip sako Aplinkos ministerijos viceministrė D. Matonienė) ir toliau nuolat tobulinamame Teritorijų planavimo įstatyme nėra sąvokos „urbanistika“!..

„Teritorijų planavimo“ sąvoka Teritorijų planavimo įstatyme yra, o „urbanistikos“ (paprastai šnekant – miestų planavimo) – ne. Visokių kitokių žodžių ir sąvokų su žodžiu „urbanistika“ ir iš žodžio „urbanistika“ padarytų sąvokų Teritorijų planavimo įstatyme yra į valias („urbanizuotos teritorijos“, „urbanizuojamos teritorijos“, „urbanistinė kategorija“, „valstybinė urbanistinė struktūra“ ir t.t.), o ką ta „urbanistika“ reiškia – Dievai žino… Toje pačioje Aplinkos ministerijoje turime net Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentą, o jame – Urbanistikos ir architektūros skyrių, o ką tas tarptautinis žodis galėtų reikšti  Teritorijų planavimo įstatymo (ne tarptautinių žodžių žodyno!) kontekste – nežinia. „Urbanistikos“ sąvokos nėra, o atitinkamas departamentas su skyriumi yra. Įdomu, kuo jie užsiima?..

Dėl vienos ar kitos sąvokos nebuvimo (kad ir Teritorijų planavimo įstatyme) – tiek to. Kaip nors išsiversime. Blogiausia yra tai, kad hierarchine prasme labai nuosekliame teritorijų planavimo procese (nuo Respublikos teritorijos bendrojo plano iki vietovės lygmens detaliojo plano) oficialiai pradingo ne tik kad sąvoka „urbanistika“, bet ištisos miestų (urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų) planavimo grandys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai