Blog

Apie tolimąją ir artimąją sostinės Pilaitę

„Gatvės gyvos“ nuotr.

1986-aisiais išleistoje Algirdo Vileikio knygoje „Vilnius – Tarybų Lietuvos sostinė“ skelbta, jog „šiaurės vakaruose, Sudervės rajone, apsigyvens apie 70 000 žmonių. Manoma, kad šia kryptimi Vilnius turėtų augti ir po 2000-ųjų.“ Kas tai per kryptis ir apie kokią Sudervę užsiminta? Kaip parodė laikas, A. Vileikis kalbėjo apie būsimąją Pilaitę.

Paskutinis epochos kūdikis

Po pirminių projektų (autoriai A. Bražinskas, A. Gučas, A. Laurinavičius) derinimų, 1989 m. pagaliau pradėti kloti pamatai paskutiniam, dar sovietmečiu suprojektuotam, dideliam miegamajam rajonui – Pilaitei. Tai buvo pirmasis, gerokai nuo centro nutolusio rajono projektas. Reikalas tas, kad senieji plėtros plotai vakaruose ir šiaurėje jau buvo užstatyti, ir miestui reikėjo augti dar toliau. Pilaitė turėjo tapti Vilniaus satelitiniu priemiesčiu su įspūdingai dideliu gyventojų skaičiumi. Palyginkime: Žirmūnuose, didžiausioje seniūnijoje, šiandien gyvena daugiau kaip 47 000 žmonių, tuo tarpu būsimosios Pilaitės apylinkėse numatyta (arba bent jau svajota) įkurdinti net 70 000! Tiesa, po Nepriklausomybės paskelbimo prasidėjusi ekonominė blokada gerokai sulėtino šio rajono statybas, teko atsisakyti kai kurių numatytų patogumų, geresnių apdailos medžiagų, o vietiniai gyventojai dar pamena apie 1995 m. kur ne kur besivoliojančius betono blokus. Vėžlio tempais iš likučių dar buvo statomi pilkieji blokai, gyventojai kartkartėmis nusivildavo statybininkais dėl broko, o pastarieji kaltindavo medžiagų trūkumą. Vis dėlto 1998 m. patvirtiname bendrajame miesto plane buvo nustatytos pagrindinės teritorijos vystymo kryptys: Pilaitė Vilniuje išskirta kaip viena prioritetinių vietų, todėl naujų statybų bumas užkariavo šiaurinius rajono plotus, kurie nespėti pagal pirminį projektą užstatyti senesniais stambiaplokščiais namais. 2011 m. seniūnijoje gyveno kiek daugiau nei 20 000 žmonių ir, tikėtina, kad jis ir toliau tik augs.

Pavadinimas atsirado ne iš karto

Projektuojant būsimąjį rajoną kilo daugybė ginčų dėl jo pavadinimo. Siūlyta Sudervėlė, Ąžuolynė, Salotė, Gilužiai, Varnė ir t. t. Vienas iš variantų – Pilaitė – kai kuriems žmonėms kėlė abejonių, mat faktas apie apylinkėse stovėjusią pilį tuomet dar atrodė diskutuotinas. Vis dėlto keliems istorikams ir kalbininkams įrodžius, kad pilis tikrai buvo, buvusio dvaro pavadinimas „Zameczek“ atsirado ne šiaip sau. Toks kaimas kaip Papilėnai galėjo atsirasti tik prie pilies, tad nuspręsta likti prie dabartinio pavadinimo. Iš tiesų, pagal naujausius archeologų tyrimus Pilaitės piliakalnyje tapo aišku, kad atkasti sienų ir gynybinių bokštų pamatai priskirtini piliai, tik tiek, kad ji statyta XVI a. Grigaliaus Astiko ir jo sūnaus, o ne kaip teigė legendos, dar kovų su kryžiuočiais laikais.

Labai konkreti idėja panaudota suteikiant pavadinimus gatvėms – tai Mažosios Lietuvos gyvenvietės ir žymūs veikėjai. Suvokta, kad Mažoji Lietuva Didžiajai davė daug gero, tačiau jos nuopelnai nepakankamai įvertinti. Būtent todėl Pilaitėje yra Įsruties (vok. Insterburg, rus. Černiachovsk), K. Donelaičio tėvynės Tolminkiemio (vok. Tollmingkehmen, rus. Čistyje Prudy), Nidos, Darkiemio gatvės, taip pat Vydūno, I. Kanto, L. Rėzos, J. Bretkūno gatvės. Dalis pavadinimų skirta Pilaitės apylinkėse buvusiems kaimams: Smalinei, Varnei, Papilėnams ir kt.

Vizijos ir tikrovė

1988 m. rajono schemoje matyti, kad tiek į šiaurę, tiek į pietus nuo Pilaitės prospekto, užstatymas turėjo būti panašus, t. y. uždarų kiemų kvartalai, formuojami iš trijų ar keturių daugiabučių, viduje įrengtos poilsio ir žaidimų aikštelės, pėsčiųjų alėjos. Tai buvo savotiškų bendruomenių „tvirtovių“ vizija. Patį prospektą turėjo vainikuoti transporto žiedas ir aplink jį aplipę visuomeniniai pastatai. Žvelgiant į Pilaitę iš paukščio skrydžio 2016 m. akivaizdu, jog šiaurė ir pietūs labai stipriai skiriasi. Ten, kur nebuvo išpildyti 1988 m. lūkesčiai, savo vietą atrado nauji gyvenamųjų namų kvartalai, atitinkamai pakoreguota ir Pilaitės prospekto trasa. Įdomu tai, kad sklype, kuriame dar 1988 m. buvo numatyta vidurinė mokykla, vis dėlto atsirado Šv. Juozapo bažnyčia-koplyčia su parapijos namais ir riedlenčių parkas. Netolimoje ateityje šioje vietoje turi išdygti moderni bažnyčia ir dailesnis parkas gyventojams.

1988-ųjų planas – 2016 metais

Vertas dėmesio 1986 m. Vilniaus greitojo tramvajaus projektinis planas. Galima pastebėti neįprastai toli per dykvietes į vakarus nutįsusią būsimosios transporto priemonės maršruto liniją – ji keliavo į Pilaitę ir būsimąjį didelį priemiestį. Taigi, šiuo būdu mėginta išspręsti rajono atokumo problemą. Kaip žinia, tramvajaus taip ir neatsirado, todėl transporto apkrovas kryptimis Pilaitė-Centras bando atlaikyti Pilaitės prospektas ir Vakarinis aplinkkelis. Atkreipkite dėmesį, jog tramvajaus parkas buvo numatytas maždaug dabartinio prekybos centro „Nordika“ apylinkėse, o galutinė stotelė – oro uoste.

„Gatvės gyvos“ inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.