• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Afrikos urbanizacija. Ar netaps naujieji miestai vaiduokliais?

Rolandas Kažimėkas 2021 rugsėjo 21 d.
eco atlantic city afrika miestai urbanizacija
Eko Atlantic City (Nigerija).

Afrikoje šiuo metu vyksta intensyviausia urbanizacija žemyno istorijoje. Procesas vyksta padrikai – valdininkų akys mato afrikietišką Dubajų ir viskas krypsta link to, kad atsiras labai daug apleistų statybos aikštelių su pradėtais statyti, bet negyvenamais dangoraižiais.

Prabangus miestas dirbtiname pusiasalyje

Nigerijoje, šalia didžiausio šalies miesto ir buvusios sostinės Lagoso, kyla verslo miestas Eko Atlantic. Vakarinėje Nigerijos pakrantėje, šalia Lagoso, naujajam miestui skirtas pusiasalis supiltas per keliolika metų: gilinant uosto prieigų dugną, sausinant pakrantę. Tam, kad suformuoti 9 km2 ploto pusiasalį, prireikė 95 mln. m3 smėlio.

Naujame pusiasalyje dygstančiame Eko Atlantic City turėtų iškilti modernūs dangoraižiai su liukso klasės apartamentais, prabangūs prekybos ir pramogų centrai, viešbučiai, mokyklos, ligoninės. Šiuolaikiški pastatai, idealiai sutvarkyta ergonomiška aplinka, parkai, nuosava elektros jėgainė, vandentiekis, kanalizacija, infrastruktūroje integruotos modernios technologijos ir t.t. Žiūrint į Eko Atlantic City vizualizacijas, apima déjà vu jausmas – ambicingų projektų apimtimi šis projektas kažkiek primena Dubajų.

Tačiau Eko Atlantic City nėra vienintelis Afrikoje – jis tik vienas iš kelių, labai panašių projektų. Vien tik Nigerijoje planuojama pastatyti penkis modernius miestus, o visame kontinente tokių statoma net 18. Iš jų galima būtų paminėti Kenijoje dygstantį Konza Technology City, Senegale – Diamniadio Lake City, Zambijos respublikoje – Nkwashi.

Šie ir kiti naujieji miestai turi tapti finansiniais ir technologiniais Afrikos centrais, kontinento valstybių ūkio augimo stimulu, pritraukiančiu užsienio investuotojus, auginančiais būsimą elitą, tenkinančiais augančios vidutinės klasės poreikius. Daugelis projektų pavyzdžiu rinkosi Kinijos specialių ekonominių zonų modelį.

Diamniadio Lake City
Diamniadio Lake City
Diamniadio Lake City
Senegale (Diamniadio Lake City) planuojami projektai.

Prognozės: milijonai ir milijardai

JT duomenimis, iš 100 sparčiausiai augančių pasaulio miestų, 86 yra Afrikoje. Jau dabar 48 Afrikos miestuose yra daugiau nei milijonas gyventojų. Tarptautinė konsultacinė kompanija „McKinsley“ prognozuoja, kad iki 2045 m. Afrikos miestų gyventojų skaičius didės po 24 mln. gyventojų per metus. Palyginkime – prognozuojama, kad Indijos miestuose per metus atsiras 11 mln. naujų gyventojų, Kinijos – 9 mln.

Šiuo metu Afrikoje gyvena 1,2 mlrd.  gyventojų. Prognozės rodo, kad 2040 m. jų bus 2 mlrd., o šio amžiaus gale net 4 mlrd. Vyksta intensyvi migracija iš kaimų į miestus ir tam nemažai įtakos turi klimato kaitos sukeltos vis dažnesnės, ilgesnės ir labiau alinančios sausros, dėl kurių ištuštėja regionai, mažėja dirbamos žemės plotai. Afrikos šalių gyventojai migruoja į didesnius miestus, kurie ir taip yra perpildyti.     

Spartus miestų augimas

Ambicingieji Afrikos urbanistikos projektai realizuojami šalia didelių Afrikos miestų kaip Lagosas, Nairobis, Dakaras ir pan. Daugelį šių miestų kolonijiniais laikais įkūrė europiečiai, siekdami sau turėti polinį, ekonominį, kultūrinį centrą. Pavyzdžiui, Dakarą prancūzai pastatė XIX a. viduryje siaurame pusiasalyje ir planavo, kad jame gyvens apie 300 tūkst. gyventojų. Dabar šiame mieste gyvena 3 mln. gyventojų.

4,4 mln. gyventojų turinčioje Kenijos sostinėje Nairobyje yra Kibera – vienas didžiausių ir labiausiai tyrinėtų lūšnynų Afrikoje. Vienais šaltiniais Kiberos gyventojų skaičius gali siekti 500 tūkst., kitais – 1 mln., priklausomai nuo to, kokie lūšnynai yra priskiriami kaip Kiberos dalis. Lagose, kuris pagal gyventojų skaičių yra didžiausias Afrikoje, gyvena net 24 mln. gyventojų ir šis skaičius nuolat auga. Negana to, Lagosas yra sparčiausiai gyventojų skaičiumi augantis miestas pasaulyje: prognozuojama, kad po penkiolikos metu šios metropolijos gyventojų skaičius bus dvigubai didesnis, o amžiaus pabaigoje – keturgubai. Kitų Afrikos didmiesčių gyventojų skaičius irgi sparčiai didėja. Iš pažiūros atrodo logiška šalia besiplečiančių didmiesčių kurti naujus, pažangius miestus, bet ar tikrai?

Eko Atlantic City (Nigerija).
Eko Atlantic City (Nigerija).

Euforiją keičia nerimas

Pagrindinė migruojančių į Afrikos miestus problema – kur gyventi?  Skurstanti Lagoso gyventojų dalis šią problemą išsprendė savotiškai – persikėlė iš sausumos į vandenį ir taip suformavo milžiniškas, vandenyje ant polių pastatytas medinių lūšnų gyvenvietes Makoko, ironiškai vadinamas „Afrikos Venecija“. Kita gyventojų dalis užsidarė savo susikurtuose anklavuose, miestai tapo suskaidyti į oficialias ir neoficialias dalis. Pastarosios dažniausiai nebekontroliuoja miesto tarnybos ir valdžios institucijos, tad jos tampa gaujų teritorijomis. Nekontroliuojamas miestų augimas sukelia daug ekologinių ir sanitarinių problemų, nuolat juntamas geriamojo vandens trūkumas .

Ar naujai dygstantys modernūs Afrikos miestai išspręs įsisenėjusias šio kontinento problemas? Abejojama, nes daugelis statybų pradėta ignoruojant realijas, be to tai bus esminių problemų nesprendžiantys, turtingi skurdžiausio planetos kontinento anklavai. Planuojama, kad šalia Lagoso, su jo 24 mln. gyventojais dygstančiame Eko Atlantic City gyvens 250 tūkst. gyventojų, tačiau šio supermiesto žemės ir prognozuojamos NT kainos taip auga, kad kyla klausimas: o kas ten gyvens?

Senegale, netoli Dakaro dyksta Diamniadio Lake City. Kas gali gyventi prabangiame stiklinių dangoraižių mieste, kai nominalus vienam gyventojui per metus tenkantis šios šalies BVP yra tik 1 600 JAV doleriai?

Eko Atlantic City (Nigerija).

Taigi, euforija, kuri naujųjų miestų statybos pradžioje buvo labai gerai matoma, su laiku tampa nerimu ar net baime. Neramina gigantiškos naujųjų projektų kainos: Afrikos rinką tyrinėjanti „Estate Intel“, atidžiai panagrinėjusi 18 naujų miestų statybos kaštus, teigia, kad visi jie kainuos apie 100 mlrd. dolerių, o kad būtų realizuotos tokios idėjos kaip Centenary City (Nigerijoje) ir Tatu (Kenijoje), kiekvienai iš jų reikės po 18 mlrd. dolerių. Į šiuos projektus investuoja privatus sektorius, kartu su vietos ir centrinės valdžios institucijomis.

Didžioji dalis statybų finansuojama už Afrikos ribų gautomis paskolomis, darant prielaidą, kad viskas greitai atsipirks. Situaciją sėkmingai kaitina didelių tarptautinių IT ir statybos bendrovių lobistai, kurie šiuose projektuose turi savų interesų. Kaip jau būdinga Afrikoje realizuojamiems projektams, daug neaiškumų yra kalbant apie valdžios ir investuotojų santykius, įsipareigojimus ir pan. Todėl ir didėja susirūpinimas, kas nutiks, jei šie megaprojektai bus nesėkmingi, jei naujieji miestai taps vaiduokliais? Toks nerimas turi pagrindo: tai greičiausiai neišspręs problemų, tik dar labiau padidins jau ir taip dideles Afrikos valstybių skolas.

Eko Atlantic City (Nigerija).

Tiesiog kopijos

Ekspertai kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, kad ir dėl šalia Lagoso statomo Eko Atlantic City, kuris kyla dirbtiname pusiasalyje, beveik jūros lygyje. Kylantis vandenyno lygis šiam miestui jau dabar yra grėsmė. Bet apie tai projektuojant nebuvo pagalvota, todėl tenka investuoti milžiniškas lėšas į kilometrinę betoninę sieną, saugančią naująjį miestą nuo potvynių. Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad tokia siena padarys meškos paslaugą pačiam Lagosui, nes dėl jos jis galimai bus dar intensyviau užliejamas.

Kodėl taip nutinka? Kritikų manymu, priežastis yra labai paprasta – noras aklai kopijuoti ir Afrikoje realizuoti analogiškus Kinijoje, Singapūre, JAE įgyvendintus projektus, visiškai neatsižvelgiant į vietos realijas, neįvertinant pamokų, kurias buvo galima išmokti iš nesėkmingų ir daug investicijų pareikalavusių Azijos projektų.

Dauguma naujųjų Afrikos projektų primena keistą miražą – vietoje to, kad atsižvelgus į populiacijos augimą, skurdo lygį, klimato kaitos įtaką kontinentui, būtų vystomi esami miestai, gerinamos gyvenimo sąlygos, statomi išskirtiniai anklavai išrinktiesiems. Tik, kas bus tie išrinktieji?     

Komentarai

statyba ir architektura
archicad