Remiantis Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos pameistrystės tradicijų, kurios formavosi ne vieną dešimtmetį, gerąja patirtimi, daugumoje Europos šalių bandoma pritaikyti darbu grindžiamo mokymo idėją. Ne išimtis ir Lietuva. Pameistrystės sąvoka nėra naujiena. Jau nuo 2007 metų tokia mokymosi forma yra įteisinta profesinio mokymo įstatyme, pameistrystę reglamentuoja Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas. Tačiau kaip konkrečioje darbo vietoje pasiekti, kad mokiniai gautų visas mokymo plane numatytas kompetencijas, daugeliui – didžiulis iššūkis.
Išbandė keliose įmonėse
„Projekto „Dualinis mokymas – kaip priemonė jaunimo integracijai ir inovacijų skatinimui mažose ir vidutinėse įmonėse” („Work Based Learning“) ėmėmės neatsitiktinai – 2015 metais Vilniaus statybininkų rengimo centre atidarytas Statybos sektoriaus praktinio mokymo centras, kuriame buvo sudarytos visos sąlygos išbandyti neformalią dviejų metų trukmės mokymo programą. Ją parengėme bendradarbiaudami su Panevėžio kolegija, projekto partneriais iš Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos. Praktinio mokymo centre bandomojo dualinio mokymo projekto dalyviai įgijo teorinių žinių bei pradinių praktinių gebėjimų“, – aiškina Vilniaus statybininkų rengimo centro projektų vadovė Renata Černeckienė. Mokymas vyko ne su viena, o su keletu įmonių, nes projekte dalyvavo 21 mokinys. Vidutinėje ar mažoje įmonėje surasti darbo tokiam kiekiui jaunų, smalsių, guvių jaunuolių – ne visai įkandamas uždavinys. Ne paslaptis, įmonės dirba konkurencingoje aplinkoje, laiku ir kokybiškai atlikti darbai joms garantuoja naujus užsakymus. Todėl vienas iš svarbiausių uždavinių ir buvo darbdavių gebėjimas peržengti savo individualius interesus, noras matyti ilgalaikę perspektyvą.
Ugdo lojalumą
„Žvelgiant iš darbdavio pozicijos, silpnoji vieta yra teisinis pameistrystės būdu besimokančio jaunuolio reguliavimas: nėra parengtų pavyzdinių darbo sutarčių, nenumatytas apmokėjimo klausimas tiek mokiniams, tiek meistrams. Per pameistrystę gali būti sprendžiama įdarbinimo problema – dar besimokydamas žmogus kuria pridedamąją vertę įmonei, o darbdavys atsirenka jį tenkinančius darbuotojus. Pameistrystė verslui leidžia ugdyti būsimo darbuotojo lojalumą įmonei“, – savo įžvalgomis dalijosi centro direktorius Juozas Baranauskas.
Jo nuomone, jeigu įmonė rodo, kad ji investuoja į būsimą darbuotoją, rodo dėmesį, sudaro tinkamas sąlygas mokytis, rūpinasi jo būsima karjera, tai padeda formuoti daug stipresnį būsimo darbuotojo lojalumą.
Abipusė nauda
Projekte dirbusių mokytojų nuomone, tik iš tiesų atsidūręs statybų aikštelėje mokinys pajunta, ką reiškia dirbti statybose. Pameistrystės mokymo metu būtent ir atsirado tokia galimybė susipažinti su statybinėmis įmonėmis, jų darbų spektru, įvairiais statybiniais procesais. Savo ruožtu, tai padėjo tobulėti ir profesijos mokytojams.
Mokymas statybos sektoriaus praktinio mokymo centre labai artimas darbui realiomis sąlygomis, tačiau tai vis tiek reikėtų laikyti simuliacine įmone. Tose įmonėse, kuriose buvo sudarytos tinkamos sąlygos darbui bei buvo deramas požiūris į įgūdžius tobulinančius mokinius, dualinis mokymas pasiteisino: jam pasibaigus, mokiniai jau turi darbo vietą, o įmonė – laiko patikrintus darbuotojus.
[su_note note_color=”#FFFFff” radius=”0″]
VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centras drauge su 6 partneriais iš Lenkijos, Vengrijos ir Vokietijos baigia įgyvendinti 36 mėnesių trukmės Europos sąjungos Erasmus+ programos finansuojamą projektą „Dualinis mokymas – kaip priemonė jaunimo integracijai ir inovacijų skatinimui mažose ir vidutinėse įmonėse“ (Work Based Learning“). Šio projekto tikslas – didinti jaunimo įtrauktį į profesinį mokymą bei mažinti jaunų žmonių nedarbo lygį. Remdamiesi gerąja Vokietijos dualinio profesinio mokymo sistemos patirtimi projekto partneriai savo šalyse siekė pritaikyti mokymosi darbo vietoje principus.
[/su_note]
RĖMĖJO TURINYS
