• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Keleiviai grįžta į traukinius

2013 vasario 28 d.

Geležinkelių transportas keleiviams Lietuvoje uoliai rodo esantis visapusiškai patrauklus. Ne be reikalo – patikėjusiųjų ir pradėjusiųjų juo naudotis skaičius pastaraisiais metais po truputį auga.

Keleivių daugėja   

Keleivių skaičiaus dinamikos tendencijos pasikeitė po ilgos pertraukos – atgavus nepriklausomybę keliaujančiųjų geležinkeliu tik mažėjo. Vis dėlto žmonės įvertino maršruto tarp Vilniaus ir Kauno modernizavimą: rekonstruotas Kauno tunelis, atsirado dviaukščiai traukiniai, kelionės tapo trumpesnės ir patogesnės.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ perspektyvia laiko ir pajūrio kryptį. Ypač vasarą. „Jeigu pavyktų atnaujinti riedmenų bazę ir renovuoti infrastruktūrą taip, kad greitis galėtų siekti iki 160 kilometrų per valandą, šis maršrutas taptų patrauklesnis, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ Plėtros departamento vadovas Virgilijus Jastremskas. – Bet tam reikia labai daug lėšų – infrastruktūros projektai ir labai brangūs, ir ne itin greitai įgyvendinami.“

Vis dėlto susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius prieš kelias savaites viešai išreiškė skepticizmą šiuo klausimu – esą geležinkeliams keleivių pervežimo srityje bergždžia konkuruoti su gerai šalyje išplėtota automobilių kelių infrastruktūra. Perspektyvas jis įžvelgė tik plėtojant krovinių pervežimo verslą.

Jungtis – visomis prasmėmis

Architektai urbanistai Justina Muliuolytė ir Tadas Jonauskis replikuoja, kad Lietuvoje dar nesuvokiama, jog ilgalaikė ir tvari urbanistinė integracija gali būti užtikrinama tik plėtojant viešojo transporto projektus. „Didžiųjų miestų plėtra ir renovacija, dvimiesčio Kaunas–Vilnius jungtis, pajūrio plėtra turėtų būti vykdoma kuriant traukinių, autobusų, tramvajų ir dviračių tinklą, o ne plečiant greitkelių ar aplinkkelių infrastruktūrą“, – kalbėjo J. Muliuolytė.

Galima dejuoti, kad lietuviai nelinkę naudotis viešuoju transportu, bet galima ir skatinti naudojimąsi juo, tarkime, tankinant teritorijas prie stočių. „Viešasis transportas yra ašis plėtojant miestus ir aglomeracijas: naujas būstas, nauja veikla. Be to, ir funkcijos kuriamos prie viešojo transporto mazgų, tai yra aplink traukinių stotis“, – pasakojo architektė urbanistė.

Apsisprendus būtent taip plėtoti didžiuosius Lietuvos miestus, būtų išvengta plėtimosi į priemiesčių teritorijas. Tvari miestų plėtra būtų paremta esamų teritorijų konversija, kuri suteikia galimybę atnaujinti degradavusias erdves, kurti naujos kokybės gyvenamąjį būstą, viešąsias erdves. Bet Lietuvoje viešojo transporto ir stoties prieigų galimybės dar neįvertintos.

Daugiau skaitykite žurnale…

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad