Regioninis atnaujinimas:
Lietuvos miestai ir miesteliai suteikia vilčių
Justina GRAINĖ
Renovacija – tik dalis procesų, kurie vykdomi Lietuvos miestuose ir miesteliuose, siekiančiuose atsinaujinti. Kokybiškai įgyvendinti vietovių regeneracijos projektai vis ryškesni ir dažnesni. Tai traukia gyventojus atrasti ne tik didmiesčius, bet ir regionus bei mažesnes vietoves.
Startas skydams, kvartalinei renovacijai ir ypatingos traukos projektams
Praktika rodo, kad renovacijos ir atnaujinimo procesai labai svarbūs ir patiems gyventojams. Jų įsitraukimas – didžiausias raktas į sėkmę. Tai parodė daugiabutis Naujojoje Akmenėje, prieš kelerius metus nominuotas Metų renovacijos rinkimuose kaip pavyzdys, jog renovacijos sėkmę lemia pačių gyventojų aktyvumas ir įsitraukimas. „Gyventojus motyvuoja ne tik sėkmės istorijos, bet ir stiprėjantis supratimas, kad jie patys yra atsakingi už savo turto priežiūrą. Vis daugiau gyventojų nori ir techniškai tvarkingos, ir estetiškai patrauklios gyvenamosios aplinkos, todėl jų aktyvumas renovacijos projektuose auga“, – pažymi „Akmenės būsto“ direktorė Dalia Noraitė-Borusienė.
Naujojoje Akmenėje apsilankę nustemba – tai puikus pavyzdys, kaip mažas miestelis prižiūrimas, nuolat atnaujinamas ir įgyvendinami vis nauji projektai, gerinantys gyventojų gyvenimo kokybę. Čia renovuoti visi darželiai ir mokyklos, neseniai atliktos Akmenės ir Ventos miestų seniūnijų pastatų renovacijos.
Naujas sveikatingumo centras. Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad naujausias baigtas projektas – atnaujintas Sporto ir sveikatingumo centras Naujojoje Akmenėje. Jis duris atvėrė praėjusių metų pabaigoje. Rekonstruotame, daugiau nei 5 tūkst. kv. m bendro ploto sporto ir sveikatingumo centre įrengti administraciniai kabinetai, rūbinės, konferencijų salė, treniruočių salės, universali sporto salė, kur telpa iki 350 žiūrovų. Kompleksas turi 25 m ilgio, 2 takelių baseiną, tris masažines vonias, vaikų baseiną, tris pirtis, taip pat pastate suprojektuota kavinė-baras. Bendros investicijos į naująjį Akmenės rajono sporto ir sveikatingumo centrą siekia kiek daugiau nei 13 mln. eurų. Pusė iš jų finansuojama per Valstybės investicijų programą, likusi pusė – iš Akmenės rajono savivaldybės biudžeto lėšų. Projektą parengė UAB „Inžinerinė mintis“.
Tvarkomos viešosios erdvės. Meras išskiria projektą „Naujosios Akmenės kultūros rūmų aplinkos (viešosios erdvės) sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės ir verslo poreikiams“, kuris pripažintas kaip vienas sėkmingiausių ir reikšmingiausių kalbant apie regiono plėtrą. Siekta ne tik pagerinti viešąją erdvę, bet ir sukurti patrauklią aplinką vietos gyventojams bei verslui. Buvo pagerinta infrastruktūra, įrengtos naujos rekreacinės zonos, erdvės pritaikytos įvairioms veikloms.
Didžiausias regioninio atnaujinimo iššūkis – finansai
Paklaustas, kokių iššūkių kyla, siekiant regioninio atnaujinimo ir renovacijos, meras išskiria finansavimo klausimą. „Mažesni miestai ir regionai dažnai neturi didelio biudžeto, o projektai gali būti brangūs. Norint pritraukti finansavimą iš valstybės, ES fondų ar privačių investuotojų, reikia įtikinamų projektų, kurie atitiktų finansuotojų reikalavimus. Ne ką mažiau svarbi ir pasenusi arba netinkama didelio masto projektams mažesnių miestų ir regionų infrastruktūra. Tai gali reikšti papildomas išlaidas ir laiko sąnaudas infrastruktūros atnaujinimui ar plėtrai prieš pradedant pagrindinius regeneracijos darbus“, – sako Akmenės rajono meras. Jis atkreipia dėmesį, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja, o tai daro įtaką regeneracijos projektų tikslingumui ir tvarumui. Jei nėra pakankamo gyventojų skaičiaus, sunku užtikrinti tokių projektų ilgalaikį gyvybingumą.
Renovacija Naujojoje Akmenėje – S. Daukanto g. daugiabutis prieš ir po renovacijos. Savivaldybės nuotr.
Mitrofanovas išvardija, kuo regioninis atnaujinimas yra svarbus.
Ekonominis augimas. Atnaujinti mažesni miestai ir regionai tampa patrauklesni investicijoms, verslui ir turizmui. Tai skatina ekonominį augimą, sukuria naujų darbo vietų, didina vietos gyventojų pajamas.
Gyvenimo kokybės gerinimas. Atnaujinti miestai ir regionai siūlo geresnes gyvenimo sąlygas. Tai gali apimti geresnę infrastruktūrą, švietimą, sveikatos priežiūros paslaugas, kultūros ir laisvalaikio galimybes. Patrauklesnė aplinka skatina gyventojus likti vietoje, mažina migracijos į didžiuosius miestus riziką ir prisideda prie bendruomenės gerovės.
Demografinė pusiausvyra. Patrauklus vietos įvaizdis gali padėti stabdyti jaunų žmonių ir kvalifikuotų darbuotojų migraciją į didmiesčius ar užsienį. Demografinė pusiausvyra yra svarbi socialiniam stabilumui užtikrinti.
Kultūrinė ir socialinė įvairovė. Atnaujinami miestai ir regionai tampa patrauklesni ne tik vietiniams gyventojams, bet ir lankytojams, menininkams, kultūros veikėjams. Tai praturtina vietos bendruomenes naujomis idėjomis ir skatina sociokultūrinę įvairovę.
Tvarumas ir aplinkosauga. Šiuolaikinis atnaujinimas dažnai susijęs su tvarumo principais, kurie mažina aplinkos taršą, didina energijos efektyvumą ir gerina bendrą ekologinę situaciją. Atnaujinami miestai gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir vietos gyventojų sveikatos gerinimo.
Regionų atnaujinimas: inovatyvus ir žalias
Pernai teikiant „Auksinių krivulių“ apdovanojimus, nominaciją „Už inovatyvumą, įsitraukimą ir bendradarbiavimą“ įsteigusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įvertino Ukmergės rajono savivaldybę, Susisiekimo ministerija „Už investicijas į valstybei svarbią susisiekimo infrastruktūrą“ – Šiaulių miesto savivaldybę. Pastaroji savivaldybė buvo įvertinta už oro uosto investicijas, geležinkelio vėžės atstatymą Laisvojoje ekonominėje zonoje, aplinkkelio įrengimą.
Be to, įvairiose teritorijose didžiulis dėmesys skiriamas ir kitiems regioninio atnaujinimo projektams: tvarkomos atskiros vietovės, ieškoma sprendimų, leisiančių tapti žaliais ir net išmaniais miestais. Vienas tokių pavyzdžių – Tauragės savivaldybė. Pernai ji pelnė net dvi krivules. Kultūros ministerija skyrė Tauragei nominaciją „Savivaldybė – kultūros puoselėtoja“, o Lietuvos verslo konfederacija įvertino savivaldybę statulėle „Už glaudžią partnerystę su verslu bei rodomą pavyzdį žaliosios energetikos srityje“.
Energetika. Mero teigimu, energetikos sektoriuje svarbiausia sritis yra pastatų dekarbonizacija: iškastinio kuro atsisakymas, renovacijos bei taršių kuro katilų keitimas, visiškas centrinio šildymo dekarbonizavimas. Taip pat energetikos bendrijų ir saulės elektrinių plėtra. Tauragės rajone centriniam šildymui jau dabar didžiąja dalimi naudojamas biokuras, vartojama daug žaliosios elektros, dėl to energetikos srities ŠESD išmetimai nėra ypač dideli.
Judumas. Numatomos įvairios darnaus judumo priemonės: dviratininkų ir pėsčiųjų infrastruktūra, vaikštomo miesto koncepcijos rengimas, viešojo transporto infrastruktūros plėtra, elektromobilumo skatinimas. Taip pat ieškoma sprendimų, kaip pakeisti taršų sunkųjį transportą į netaršų.
Rūšiavimas. Atliekų sektoriuje siekiama skatinti rūšiavimą, vežti kuo mažiau atliekų į sąvartyną, efektyviau tvarkyti buitines nuotekas.
Žemės ūkis. Žemės panaudojimo sektoriuje priemonės įtraukia ekologinio ūkininkavimo skatinimą, tikslesnes tręšimo technologijas, klimatui palankių ūkininkavimo metodų gyvulininkystės ūkiuose skatinimą ir kita.
Dar 2021 m. Tauragė paskelbta žaliausia savivaldybe, padariusia didžiausią proveržį vystant gamtinę infrastruktūrą, o dabar miestas kelia kitą tikslą – Tauragė yra tarp 100 miestų, siekiančių tapti neutraliais klimatui iki 2030 metų.
Tauragės meras Dovydas Kaminskas pasakoja apie šiuo metu rengiamą Tauragės rajono klimato neutralumo strategiją. Strategijos veiksmų planas susideda iš priemonių 4 sektoriuose: energetikos, transporto, atliekų ir žemės panaudojimo. Veiksmų planas taip pat įtraukia edukacines veiklas, tyrimus ir studijas, nustato valdysenos struktūrą, stebėsenos planą.
Įvairiapusiškas regioninis atnaujinimas įtraukia kompleksinį planavimą
Dar vienas žingsnis žalesnės ateities link – gerinti transporto paslaugas. Tauragėje gyventojai važinėja elektrobusais, kurių savivaldybėje kasmet vis daugėja. Kurį laiką gyventojai viešuoju transportu galėjo važiuoti netgi nemokamai, taip skatinant žmones mažiau naudotis automobiliais. „Ankščiau gyventojai viešuoju transportu naudojosi daug mažiau, tačiau, atnaujinus maršrutus, grafiką, autobusus, per pastaruosius penkerius metus keliaujančiųjų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai“, – sako Tauragės meras.
Pritaikymas neįgaliesiems. Dar vienas ambicingas Tauragės tikslas – iki 2030 m. mieste esančią infrastruktūrą 100 proc. pritaikyti žmonėms su negalia. Tad dabar, įgyvendinant atskirų viešųjų pastatų renovavimo projektus, tiesiant dviratininkų ir pėsčiųjų takus, vykdant daugiabučių namų renovaciją, visur vykdomas reikalavimas pritaikyti šiuos objektus asmenims, turintiems negalią.
Renovacija. Tauragės savivaldybėje jau renovuoti 82 daugiabučiai, ir tai siekia 14,6 proc. visų renovuotinų namų dalį, kurių savivaldybėje yra 563.
Urbanistinė regeneracija. Regioninis atnaujinimas – ne tik miestų atgaivinimas, bet ir naujų erdvių ar vietovių kūrimas. Svencelė – pirmasis Lietuvos miestas ant vandens, kur pagrindinis susisiekimas – vandens transportas. Regioninis atnaujinimas keičia ir vietovių vaizdą, ir pritraukia investuotojus, skatina regioninę ekonomiką bei kuria naują vietos istoriją.
Iššūkiai. Paklaustas apie kylančius iššūkius siekiant regioninio atnaujinimo mieste, meras sako, kad didžiausi – žmogiškieji ištekliai: „Su dideliais iššūkiais nesusiduriame, bet žinoma, visada jaučiasi žmogiškųjų išteklių trūkumas, silpnas gyventojų įsitraukimas planuojant erdves, ilgi biurokratiniai procesai, finansai.“
