Iš bjauriojo ančiuko į gulbę –
renovacija balkonais
Aušra NYMAN
Specialistai siūlo į praeitame šimtmetyje statytų daugiabučių renovacijos procesą pažvelgti kūrybiškai ir ieško būdų, kaip pagerinti ne tik jų energinę, bet ir estetinę kokybę. Vienas iš būdų – įrengti patogias ir erdvias lodžijas arba balkonus, kurie ne tik sulaikytų šilumą, bet ir suteiktų pastatui šiuolaikinį įvaizdį, o gyventojams – papildomą erdvę tarp lauko ir vidaus.
Renovacija paremta geriausio įmanomo našumo sąlygomis, ne tik primestais XXI amžiaus standartais
Chandleris McCoy’us, „Conserving Modern Architecture Initiative“ direktorius, aiškina, kad, norint pagerinti energijos vartojimo efektyvumą modernistiniuose pastatuose, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek bendrai pastatas sunaudoja energijos, o tada ieškoti būdų, kaip visapusiškai jį pagerinti. Tarkim, jei išlikusių langų seno tipo įstiklinimas yra esminis pastato istorinei tapatybei, jie turėtų būti išsaugoti, o dėmesys nukreiptas į kitas sritis, kurias galima tobulinti. Šis procesas reikalauja suprasti pastatą ir ieškant sprendimų būti kūrybiškam.
Natūraliomis medžiagomis artinamasi gamtinės aplinkos link. Klāvs Loris nuotr.
Ažurinių balkorų turėklai meną istorinį vietos kontekstą – tradicinę regiono vasarnamių architektūrą. Klāvs Loris nuotr.
Renovuotas didžiulis 14 tūkst. kv. m kompleksas, kurio didžiausias akcentas – balkonų struktūros visuose komplekso dalyse.
Žemesniuose tūriuose įrengti erdvūs loftai taip pat buvo apjuosti balkonų-terasų erdvėmis.
Derantis ir kontrastingas spalvynas gamtos aplinkoje suteikia žaismo ir gyvybingumo. Klāvs Loris nuotr.
Anot eksperto, statybos standartų ir reglamento laikymasis nesprendžia tokių klausimų kaip istorinė reikšmė, architektūrinis ar urbanistinis pobūdis. Todėl svarbu pabrėžti, kad dėl energetinio atnaujinimo modernizmo architektūros pastatams gali būti padaryta didelė žala, jei procesas prasidės nuodugniai neįvertinus pastato formos, medžiagų ir kitų architektūrinių savybių bei urbanistinės aplinkos. Turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas pastatams pasiekti geriausią įmanomą našumą, o ne primesti jiems XXI amžiaus standartus.
„Nors Latvijoje atnaujinta daug sovietmečio pastatų, požiūris dažnai yra funkcionalus, neatsižvelgiant į estetiką, vartotojų gerovę ir platesnį architektūros poveikį visuomenei. Kalbant apie mūsų aplinką ir ateities kartas, prieštaringai vertinamo paveldo menkinimas turėtų būti paskutinis pasirinkimas, o atnaujinimas ir adaptyvus pakartotinis naudojimas gali padėti išspręsti iššūkius. Tai skatina kritinį ir kūrybišką mąstymą tuo metu, kai tiek daug sprendimų asmeniniu, savivaldybių, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu atrodo pagrįsti trumpalaikiais ir finansiniais motyvais“, – įsitikinę Rygoje įsikūrusios studijos „Open AD“ architektai.
Kvartalinė renovacija Bordo mieste, pietvakarių Prancūzijoje
Fasadai-lodžijos. Sėkmingas pavyzdys yra trijų kvartalų penkiolikos aukštų modernistinio komplekso renovacija, kuriai vadovavo architektai Anne Lacaton ir Jean-Philippe Vassalas. Remiantis architektų šūkiu „Niekada negriauti, niekada nepašalinti ir nekeisti, visada pridėti, transformuoti ir naudoti pakartotinai“, projekte kruopščiai atkurti ir tobulinti pagrindiniai originalios architektūros bruožai. Taip pat pagerintas bendras pastato energinis naudingumas, visų pirma įrengiant balkonus – ištisines įstiklintas lodžijas ir naują fasado šilumos izoliacijos sistemą iš kitos pastato pusės, kurioje nėra balkonų.
Philippe Ruault nuotr.
Balkonuose esančios erdvės tapo gyvenamųjų patalpų pratęsimu. Philippe Ruault nuotr.
Renovacijos metu patobulėjo pastato estetika, vidaus erdvių plotas, o kartu įvestas didelis natūralios saulės šviesos kiekis į kambarių vidų. Philippe Ruault nuotr.
Daugiau erdvės ir šviesos gyventojams. Philippe Ruault nuotr.
Daugiau erdvės ir šviesos gyventojams Philippe Ruault nuotr.
Svetainės vizualizacija po renovacijos balkonais pasiūlymo. Lacaton & Vassal nuotr.
Statybų procesas įrengiant stiklines pertvaras. Philippe Ruault nuotr.
2021 m. Pritzkerio premijos laureatai. Prancūzų architektai yra žinomi dėl savo tvarumo sampratos, kurią įkūnija pagrindinių principų – ekonominio naudingumo, aplinkos įvertinimo ir socialinių poreikių – pusiausvyra. „Pritzker Prize 2021“ vertinimo komisija gyrė jų „kuklumą laikantis požiūrio, kuris gerbia originalių autorių tikslus ir dabartinių gyventojų siekius“, nepaisant projekto masto. „Lacaton & Vassal“ įgyvendino daugiau nei 30 projektų visoje Europoje ir Vakarų Afrikoje – nuo privačių kultūros ir akademinių institucijų iki viešųjų erdvių, socialinio būsto ir miestų plėtros. Vienas aktualiausių jų darbų – šių 530 būstų Bordo mieste pertvarka – 2019 m. laimėjo ES šiuolaikinės architektūros prizą – „Mies van der Rohe“ apdovanojimą, įrodydamas, kiek toli gali nueiti jų principas „niekada nenugriauti“.
„Šio socialinio būsto, kuris dažnai kritikuojamas kaip nepatogus statybų paveldas, projektas parodo aktualios socialinės ir ekonominės transformacijos pavyzdį. Iš esamo, dėl kokybės stokos neigiamai vertinamo statinio sukuriamas patogus ir našus būstas, pagerinant gyvenimo sąlygas ir kuriant naują – renovuoto pastato tipologiją, praturtinant bendrą miesto būsto įvaizdį“, – taip šio projekto pranašumus mato patys architektai.
Projektas „Balcony extension“, Prahoje, Čekija
Gyventojų įtaka renovacijai. 2023 m. nacionalinio konkurso Čekijoje finalistai įrodė, kad privati iniciatyva ir architektų siekis susitelkti ties socialiniais iššūkiais duoda efektyvių rezultatų. Aštuntajame dešimtmetyje iškilusio gyvenamojo kvartalo namo savininkai nusprendė pagerinti savo senstantį pastatą. „Pradėjome nuo radikalesnės idėjos, siūlydami antstatą ant stogo, tačiau, išanalizavus šios idėjos privalumus ir trūkumus, po kelių karštų diskusijų tarp namų savininkų, baigėme subtilesniu sprendimu, kuris iš esmės pagerino esamų lodžijų funkcionalumą, estetiką ir visų butų rinkos vertę. Naudodami paprastą konsolinę konstrukciją padidinome lodžijų gylį nuo 1,1 iki maždaug 2 m. Dabar kiekviename bute vietoj dviejų mažesnių yra viena ištisinė lodžija“, – dėsto architektai.
„Re:architekti studio“ (David Pavlišta, Ondřej Synek, Jan Vlach, Vojtěch Ružbatský, Jiří Žid). Nuotr. Ondřej Bouška
Išsaugomas originalus konstruktyvas ir balkonai. Išskyrus padidintus langus kai kuriuose butuose, originali konstrukcija išliko iš esmės nepakitusi. Konsolės, pagamintos iš suvirinto plieno, skirtos ne tik pratęsimui išlaikyti, bet ir jautrioms originalios konstrukcijos jungtims stabilizuoti. Konsolės padengtos ugniai atsparia danga, o kiti plieno gaminiai karštai cinkuoti. Lubos virš prailgintos dalies įrengtos iš plonos betoninės plokštės. Grindys dengtos maumedžio arba kompozitinėmis medžio-plastiko lentomis. Lodžijų konstrukcija leidžia jas papildomai stiklinti.
Iš pirmo žvilgsnio šis niekuo neišsiskiriantis, nuosaikus projektas yra kokybiškas dėl minimalių pokyčių, kuriančių maksimalią naudingą vertę. Projekto rengimo procesas ir stipri bendrijos narių iniciatyva neabejotinai buvo jo įgyvendinimo varomoji jėga. Projektas atsirado nuoseklaus derybų proceso metu, neaukojant kokybės, o ieškant sutarimo tarp butų savininkų.
Subtilūs sprendimai. Dviejų metrų pločio ištisiniai nesudalinti balkonai reikšmingai prisidėjo prie geresnės gyvenimo kokybės. Esami balkonai, anksčiau sunkiai išnaudojami, tapo patogia lauko svetaine, sujungdami atskirtas erdves ir padidindami butų vertę. Balkonų išplėtimas natūraliai pridėjo naują sluoksnį, jautriai ir subtiliai pagerbiant pirminio būsto tektoniką.
Sovietinės sanatorijos konversija į gyvenamosios paskirties kompleksą „Edinburgh Apartments & Lofts“, Jūrmaloje, Latvijoje
Prioritetai: tvarumas ir istorinis kontekstas. 2022 m. Latvijos architektūrinius apdovanojimus laimėjęs projektas atspindi tvarų procesą: įvertinti padėtį, pastebėti jos stiprybes, išsaugoti tai, kas vertinga, perdirbti ir pernaudoti esamas struktūras. Projektas palankiai įvertintas tiek komisijos, tiek visuomenės.
Balkonų renovacija tvariam ir kokybiškam vystymui. Biuro „Open AD“ architektai rado įdomų kūrybinį kelią: pakeisti nepatogaus paveldo traktavimą į patogų, projekto idėjinį svorį perkeliant į istorinių medinių vilų ir vasarnamių architektūrą, kalbančią apie gilias Jūrmalos kurortinės praeities šaknis. Buvusi sanatorija įsikūrusi ypač patogioje vietoje: vėlyvame XIX amžiuje tarp Rygos ir carinės Rusijos aristokratų itin mėgstamoje kaimynijoje – Dzintars miestelyje. Čia gausu išskirtinės architektūrinės raiškos, ažūriniais raižiniais puoštų vilų, į kurias referuoja nauji renovuoto komplekso mediniai fasadai ir žaismingi balkonai.
Dabartinė Jūrmala gyvybinga ištisus metus, tad kyla vis didesnis poreikis turėti kurorte apartamentų, skirtų ne tik vasarotojams, bet ir namus čia kurti pasiryžusiems ar ilgam laikui apsistoti planuojantiems poilsiautojams. Šiandien „Edinburgh“ loftų ir apartamentų kompleksas pažadina aristokratiškos gyvenvietės pojūtį ir suteikia būsimiems poilsiautojams šiuolaikišką ir komfortišką gyvenimą.
Nepatogaus paveldo potencialas. Rezultatas pabrėžia architektų vaidmenį kuriant įtraukesnę ir gražesnę ateitį, puoselėjant bendruomeniškumo dvasią. „Iliustratyvus pavyzdys, kaip dėl tvarumo galima išsaugoti nepatogų paveldą, pakeičiant jo funkciją, išvaizdą ir patirtį jutiminiu lygmeniu“, – taip apie projektą kalba patys jo autoriai, „Open AD“ architektai. Šiame kontekste žodį nepatogus reikėtų vertinti kaip morališkai pasenusį, problemišką, neypatingą, primenantį tam tikrą, sociopolitiškai specifišką gyvensenos modelį.
Apleistas sovietinės sanatorijos pastatas
Apleistas sovietinės sanatorijos pastatas
Interjeras „Edingburgh“ apartamentų komplekse po renovacijos darbų. „Edinburgh Aparments & Lofts“ nuotr.
Interjeras „Edingburgh“ apartamentų komplekse po renovacijos darbų. „Edinburgh Aparments & Lofts“ nuotr.
