Paslaugas siekiama ne pirkti, o parduoti
LVDK netenkina ir faktas, kad neturėdama reikiamų specialistų Lietuva paslaugas perka iš kaimyninių valstybių. Statant bendrovės „BOD Group“ gamyklą, prireikus išgręžti 12 giluminių 150 metrų gylio gręžinių paaiškėjo, kad šalyje nėra nė vienos tai galinčios padaryti įmonės. Nė viena neturėjo tam tinkamos įrangos, specialistų ir praktikos. Gręžinius įrengė Lenkijos specialistai. „Man atrodo, kad turėtų būti atvirkščiai – mes turėtume važiuoti į Lenkiją siūlyti šią paslaugą didesnei rinkai. Turime gamyklų, kurios gamina tam tikrus komponentus alternatyviosios energetikos technologijoms, tačiau neturime, kas išgręžtų gręžinį“, – sakė V. Levickis.
Siekdamas pakeisti šią situaciją, ŽEC pasirašė susitarimą su Švietimo ir mokslo ministerija dėl bendradarbiavimo skatinant šių specialistų rengimą. Beje, tai ne pirmas sėkmingo ŽEC bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija pavyzdys – centras gali didžiuotis, kad prieš kelerius metus, kai renovacija dar vyko tik viešajame sektoriuje, ŽEC specialistų pastangomis atsirado reikalavimas naujai renovuojamoms mokykloms turėti vėdinimo sistemų sprendinius.
Įgyvendinant naująjį – profesinio ugdymo – projektą sektinu pavyzdžiu V. Levickis vadina jau įgyvendintą analogišką strategiją informacinių technologijų sektoriuje, kur pasiūlius profesinį mokymą konkurse į vieną vietą pretendavo 30 kandidatų. ŽEC vadovas atkreipė dėmesį ir į šio bandymo jau atskleistą problemą: buvo atvejų, kai pabaigusieji aukštąjį mokslą net neišlaikė egzaminų stodami į profesinę IT mokyklą. „Tai – mūsų švietimo sistemos neatitikimo rinkos poreikiams įrodymas“, – konstatavo pašnekovas.
Demonstracinių projektų idėjos neatsisako
Vadovaujantis ŽEC susitarimu su Švietimo ir mokslo ministerija, 2014–2020 metų europinių lėšų skyrimo periodu ministerija ieškos galimybių investicijoms į alternatyviosios energetikos srities profesionalų rengimą, o ŽEC įsipareigojo, kad kartu su keliomis profesinėmis mokyklomis, dirbančiomis šioje srityje, tuos darbuotojus rengs.
Planuojama, kad bus skirta lėšų ir demonstracinei bazei (žr. vizualizaciją). „Kol laukiama sprendimo dėl sklypo Vismaliukuose, mes neatsisakome idėjos įrengti atsinaujinančiosios energetikos technologijų parką – be paramos, tik verslo iniciatyva, – aiškino V. Levickis. – Arti tikslo yra ir idėja pastatyti pavyzdinį pastatą, kur, tarkime, būtų galima pamatyti, kaip veikia visos izoliacinės medžiagos ir kiti energiniam efektyvumui svarbūs sprendiniai.“
Gali būti, kad vietos šiam projektui pavyks rasti vienos sostinėje veikiančių profesinių mokyklų bazėje. „Jaučiame savo konfederacijos narių susidomėjimą – tarkime, Danijos verslo rūmų Lietuvoje įmonės, kurioms labai reikia šių specialistų, yra net pasiruošusios į tai investuoti, – pasakojo V. Levickis. – Kitas dalykas, kad toks modelis, kai verslas ateina su tam tikra technine baze ir žinių suteikimu, kai būsimas darbdavys gali matyti tai specialybei ruošiamų žmonių konvejerį ir spręsti, tinka jis jam ar ne, turbūt veiks ilgą laiką.“
Strategija – rengti specialistus konkrečiai darbo vietai
LVDK generalinio direktoriaus pavaduotojas vertina tai, kad profesinio mokymo sektorius nebekalba kaip prieš penkerius metus, esą ruošiami ypač universalūs ir lankstūs specialistai.
