Vilniaus japoniško sodo vizija virsta realiais darbais. Ruošiantis pradėti techninio projekto rengimo darbus jau atlikti dendrologiniai ir vandens telkinio tyrimai. Jų rezultatus specialistams buvo sunku net įsivaizduoti, mat penkių hektarų teritorija ilgus metus nebuvo pritaikyta žmonių lankymuisi.
Vyksta paruošiamieji darbai
Išskirtinis būsimojo Vilniaus japoniško sodo teritorijos elementas – po ledynmečio Neries senvagėje susiformavęs hektaro ploto vadinamasis Šnipiškių ežerėlis. Beje, jis vaizduojamas jau seniausiuose aptiktuose (XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios) Vilniaus planuose. Tarp Geležinio Vilko, Linkmenų, Žalgirio ir Lvovo gatvių esantį vandens telkinį Vilniaus japoniško sodo kūrėjai ketina paversti klasikiniu japonišku tvenkiniu.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Miesto estetikos skyriaus vedėjos, kraštovaizdžio architektės Vaivos Deveikienės, tvarkant miesto žaliąsias erdves esami vandens telkiniai yra ypač reikšmingi ir saugotini. Tiesa, jie neretai būna užteršti.
Šiuo metu baigiamas rengti Vilniaus miesto vandens telkinių slėnių apsaugos ir pritaikymo rekreacijai specialusis planas, kuriame vertinama, kokios teritorijos tinkamos rekreacijai, kurių apsaugai derėtų skirti daugiau dėmesio ir pan. Šnipiškių ežerėlis, kurio teritoriją supa komercinės, transporto, švietimo įstaigos ir gyvenamieji namai, turėtų tapti centrine sutvarkytos viešosios erdvės – Vilniaus japoniško sodo – dalimi.
Specialistai džiaugiasi vizualine Vilniaus japoniško sodo sąsaja su kitoje Geležinio Vilko gatvės pusėje esančiomis Šeškinės kalvomis. Mat tokių sodų panoramose kalnuotos vietovės įvaizdis ypač vertinamas.
Atradimai nustebino
Bendrovės „DGE Baltic Soil and Environment“ ekspertai atliko ežero grunto ir vandens tyrimus: nustatė tvenkinio gylį, jo dugno sandarą, vandens ir dumblo sudėtį, dumblo kiekį ir galimą užterštumą. Tyrimus atlikusios įmonės vadovas Gediminas Čyžius pasakojo, kad didžiausias specialistų laukęs netikėtumas – du ežerėlio krantuose įrengti lietaus nuotekų išleistuvai.
Šiaurinėje ežerėlio dalyje įrengtas išleistuvas, surenkantis lietaus nuotekas iš Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių, pietrytiniame ežerėlio krante – nuotekų išleistuvas iš Linkmenų gatvės pusės. Nenuostabu, kad vandens telkinio dumblas užterštas naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.
„Norint įrengti japonišką sodą, lietaus nuotekų išleistuvus būtina panaikinti, tuomet svarstyti, ar dumblą šalinti, ar palikti. Natūraliai jis dažniausiai neišsivalo, sunkieji metalai išlieka. Tiesa, ežerėlio vanduo švarus“, – paaiškino įmonės „DGE Baltic Soil and Environment“ vadovas.
Maždaug dešimties metrų gylio ežerėlyje susikaupęs daugiau kaip 2 metrų storio dumblo sluoksnis. Kai kur dumblo storis – 2,5 metro. Bendras dumblo kiekis – maždaug 13 tūkst. kubinių metrų. Užteršto naftos produktais ir sunkiaisiais metalais dumblo – daugiau kaip 2 tūkst. kubinių metrų. Imantis užteršto dumblo šalinimo darbų, specialistams reikės numatyti užteršto dumblo išsiurbimo būdą, laikino sandėliavimo ir utilizavimo vietas, taip pat įvertinti, kaip dumblo šalinimas gali paveikti ežerėlio vandens lygį, mat nėra nei įtekančio, nei ištekančio upelio.
V. Deveikienės teigimu, Šnipiškių ežerėlio būklės įvertinimo tyrimas techninio projekto rengėjams labai svarbus.