Aktyvesnių savivaldybės žingsnių čia kol kas nelabai matyti.

Dėl to galima pastebėti ir gyventojų emigraciją į kitus miestus ar užsienį. Jeigu savivaldybė mažai bendradarbiauja su verslu ir gyventojams nepasiūloma darbo vietų, tinkamo uždarbio, jie neturi kito kelio, kaip tik išvykti kitur.

Plėtros kryptis labai aiški

„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas ANTANAVIČIUS

Žvelgiant į nekilnojamojo turto sandorių skaičių, Vilkaviškio rajonas atrodo geriau nei šalia esantis Šakių rajonas, nors situacija abiejuose panaši. Didėjantis butų, individualiųjų namų ir komercijai skirtų patalpų sandorių skaičius leidžia manyti, kad turto likvidumas Vilkaviškio rajone yra geresnis nei ankstesniais metais.

Procesai, būdingi mažesniems miestams, rajonų centrams, nesvetimi ir Vilkaviškiui – gyventojai, pradėję gauti didesnes pajamas, gręžiasi į nekilnojamąjį turtą. Pirmiausia norima pasigerinti gyvenimo sąlygas, todėl ieškoma tinkamesnių butų, individualiųjų namų.

Vilkaviškio rajone nemažas ir žemės ūkio paskirties sklypų sandorių skaičius, kuris parodo, kad rajonas labiau orientuotas į žemės ūkio sektorių. Žinoma, tai būdas mažesniems rajonams išgyventi ir būti plėtojamiems, nes žemės ūkis yra pamatinė veiklos sritis. Dažniausiai tik ji sudaro sąlygas plėtrai ir pridėtinės vertės kūrimui. Todėl Vilkaviškio rajoną būtų galima charakterizuoti kaip perspektyviausią plėtojant žemės ūkio sektorių. Miestas yra per mažas, kad būtų galima kalbėti apie ženklią komercinio ar gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto plėtrą.

ŠIS STRAIPSNIS SKELBIAMAS ŽURNALO „STATYBA IR ARCHITEKTŪRA“ 2014 M. LAPKRIČIO MĖN. NUMERYJE.