Apgailėjau „ECO-Life“ likimą – jei būtų gerai pasirodyta, tai būtų geras pavyzdys visai Lietuvai.“
„ECO-Life“ projekto pradžioje Kauno miesto savivaldybėje administracijos direktoriaus pavaduotoju dirbęs ir daugiabučių modernizacijos procesą Kaune bandęs išjudinti R. Gatautis domėjosi Birštono darbais ir buvo užsidegęs panaudoti jo patirtį: „Norėjau ir Kaune įgyvendinti panašų projektą, buvome tam numatę tinkamą vieną mažųjų priemiesčių su atskira šildymo sistema. Buvo pradėti ruošti namų darbai: pašnekintas seniūnas, šilumos tiekėjo atstovai, planuota pradėti pokalbius ir su gyventojais. Principinis sprendimas atrodė racionalus – visą sistemą reikia kurti nuo galvos iki kojų: atnaujinti daugiabučius, modernizuoti vamzdynus, pastatyti naują katilinę. Sukaupta techninė ir organizacinė patirtis būtų buvusi pritaikyta miesto renovavimo kvartalais plėtrai, bet nespėjau baigti darbų. Tiesa, iškart buvo aišku, kad be finansinės kokio nors fondo su specialia programa paramos nieko neišeis.“
Pastatų modernizacijos projektus plėtojančioje įmonėje dirbantis R. Gatautis prieš kelerius metus su kelių statybų sektoriaus asociacijų kompanija beldėsi į Aplinkos ministerijos duris tuo pačiu tikslu, kaip ir „ECO-Life“ projekto komanda – bandydami įtikinti, kad reikia rasti lėšų bent keliems pilotiniams daugiabučių modernizacijos projektams.
„Čia svarbu parodyti ne tai, kaip sugeba dirbti statybininkai, bet kokias naujas technologijas, medžiagas galima naudoti, kokie galimi inžinerinių sprendimų variantai. Ir gali būti, kad, tarkime, iš trijų modernizuotų namų du bus nelabai vykę ir tik trečias pasiteisins. Tai normalu. Dabar į Lietuvą ateina svetimi kitose šalyse pasiteisinę sprendimai: vokiški, lenkiški, suomiški ir kitokie, bet mes turime adaptuoti savo modelį“, – įsitikinęs modernizacijos specialistas.
Jis neatmeta galimybės, kad kažkam valdžioje gali būti neramu, jog demonstraciniai projektai akivaizdžiai atskleis šiandienės dalinės renovacijos trūkumus – jeigu paaiškėtų, kad gal per mažai apšiltinama, per mažai vėdinama, ne taip sprendžiami mazgų klausimai ir pan. „Turi būti nors vienas drąsus vyras, kuris pasakytų – reikia daryti gerai. Nes jei bijosime pripažinti, kad klaidų būna, kad ką nors darome blogai, tai niekur ir nenueisime“, – sakė R. Gatautis.
Aplinkos ministerijos vartojamą terminą „tipinė renovacija“ jis siūlo keisti „daline renovacija“. „Žodis „tipinė“ turi gana teigiamą atspalvį – pigus, bet geras, nes ištobulintas ir masinis. O Lietuvoje vykdoma eksperimentinė dalinė daugiabučių šiltinimo akcija, – įvertino R. Gatautis. – Beje, netveriu noru sužinoti, kiek daugiabučių modernizuoti pagal šiuos 30 tipinių projektų… Bijau, kad nė vieno.“
Kas turi rodyti kryptį?
„ECO-Life“ projekte dirbęs tuomet bendrovės „COWI Lietuva“ specialistas, šiandien – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) narys, energetikos ir termoinžinerijos krypties mokslų daktaras Darius Biekša mano, kad Lietuvai trūksta žinių ne tik apie pažangią, perspektyvią pastatų modernizaciją, bet ir apie naują statybą, tad be demonstracinių projektų apsieiti sudėtinga. Anot D. Biekšos, būtų galima teigti, kad jei nekilnojamojo turto rinkoje nėra stagnacijos, jei turime plėtotojų, kurie kasmet pateikia naujo būsto, neturėtų kilti ir klausimas, ar mokame statyti.
