Valdininkės nuomone, viskas pasisekė, nes esą padaryta tam tikrų naudingų darbų, Birštonas sėkmingai įsitraukė į renovacijos procesą, o galiausiai, tegu ir pagal žemesnį standartą, bus sutvarkyti ir namai, kurie pateko į „ECO-Life“ programą.
„Galvoju, kad esmė yra rezultatas, – D. Matonienė pabrėžė, kad Lietuva prioritetinės krypties – skatinti tipinės modernizacijos masiškumą – kol kas nekeičia. – Reikia ieškoti protingų, apskaičiuotų, ekonomiškai naudingų sprendimų. Pavyzdžiui, šiandien esame pasirengę 30 tipinių, serijinių namų techninių projektų. Juos projektuotojai taiko ir labai džiaugiasi.“
Aplinkos viceministrė neabejoja nei šiandienės modernizacijos standartais, nei kokybe, nei strategija. „Manau, mūsų programa net europiniame kontekste įvardijama kaip viena sėkmingiausių. Tik lietuviai gal nenori to pamatyti“, – sakė D. Matonienė.
Kaip alternatyvą pilotiniams pastatų modernizacijos projektams ji mato kitų valstybių gerosios patirties perėmimą, tuo pačiu ir mokymąsi iš svetimų klaidų – tai ir palengvintų sprendimų paiešką, ir pagreitintų darbų tempą. Tarkime, su Vokietijos ambasada ir šios šalies Aplinkos ministerijos Kvartalinio atnaujinimo departamentu kalbamasi dėl gerosios patirties planuojant kvartalinį tvarkymą perėmimo.
„Ta patirtis – ne namo konstruktyvo renovacijos detalės, o organizaciniai, teisiniai, vadybos klausimai. Tai tikrai reikšminga: vokiečiai turi rimtą teisinę bazę, jų valstybėje veikia kvartalinės renovacijos praktikai, kurie užsiima visos teritorijos plėtra sujungdami ir komercinius, ir visuomeninius, ir privačius pastatus – daugiabučius namus“, – aiškino D. Matonienė.
Renovacijos viešinimu priversti užsiimti gyventojai
Atsakingoms institucijoms neįžvelgiant demonstracinių projektų kūrimo poreikio, aktyviai dalyvauti modernizacijos idėjos viešinimo kampanijoje tenka jau atnaujintų daugiabučių gyventojams. Prieš apsispręsdami, ar verta modernizuoti savo būstą, jų patirties nori pasiteirauti ne tik kaimyninių namų, bet ir kitų miestų gyventojai. Ypač didelio dėmesio sulaukia pasirinkusieji aukštesnės klasės nei tipinė renovaciją, įsidiegusieji alternatyvius energijos šaltinius.
Vis dėlto D. Matonienė neabejoja, kad pagrindinį renovacijos viešinimo darbą ant savo pečių neša tam sukurtos institucijos. Pavyzdys – visą Lietuvą apkeliavusi renovadienių akcija, per kurią ministerijos atstovai, daugiabučių namų modernizavimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai bendravo su visais proceso dalyviais – nuo gyventojų iki bendrijų pirmininkų ir administratorių.
„Tiesioginė komunikacija duoda rezultatų, – patikino viceministrė. – Per susitikimus kalbame tikrai ne vien apie tipinę renovaciją. Pristatome ir alternatyvių energijos šaltinių diegimą, teikiame praktinių pavyzdžių, rengiame seminarus administratoriams, investicinių planų rengėjams, pristatome naujas technologijas. O gyventojai gali patys nuspręsti, ar ryžtis tokioms brangioms investicijoms kaip, pavyzdžiui, rekuperacija. Valstybės parama tam yra teikiama, informacija irgi – žmonės gali rinktis.“
Pamokų tikėjosi ne vienas miestas
Modernizacijos ekspertas, energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis valdiško žodžio įtaigumu ir poveikiu abejoja: „Keblu be pilotinių projektų paleisti tikrai rimtą modernizacijos konvejerį – bent 1000 namų per metus – ir dar padaryti tai kokybiškai.
